Profesijos

Justinas Svitojus - statybininkų riteris

Šiemet pirmą kartą šalyje profesijos riterio vardai buvo suteikiami statybininkams, kai jie Klaipėdoje šventė profesijos dieną.

Profesijos riterio vardą už viso gyvenimo nuopelnus tam tikroje veiklos srityje jau keletą metų suteikia Lietuvos pramonininkų konfederacija. Rugsėjį konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas į riterius įšventino penketą Lietuvos statybininkų. Net keturi jų – iš Klaipėdos apskrities. Garbingas vardas buvo suteiktas ir klaipėdiečiui UAB “Pamario troba” statybos direktoriui Justinui Svitojui.

Nuo “Apdailos” iki “Pamario trobos”

Justinas Svitojus statybose darbuojasi nuo 1968 metų. Tada jis buvo pakviestas vadovauti Klaipėdos statybos tresto 6-ajai apdailos valdybai. Prasidėjus privatizacijos procesams valdyba pavirto AB “Klaipėdos apdaila”, kurios viršininko kėdėje J. Svitojus prabuvo iki 2002 metų vasario vidurio.

Per tris dešimtis metų statyboms atidavęs ponas Justinas nenorėjo poilsio. Kartu su buvusiu bendradarbiu Juozu Raišučiu jis įkūrė UAB “Pamario troba”. Bendrovė pirmoji Klaipėdoje ėmėsi daugiabučių gyvenamųjų namų statybos, kuri buvo visiškai sustojusi.

2003 metais buvo pastatytas pirmas daugiabutis Statybininkų pr. 7b, iki šių metų pabaigos ketinama baigti paskutinį iš trijų tokių daugiabučių Debreceno gatvėje. O neseniai pradėtame statyti name Sausio 15-osios gatvėje beveik visi būsimi butai jau turi šeimininkus.

1963 metais Justinas Svitojus atvyko į Klaipėdą, kur buvo paskirtas Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato vyriausiuoju inžinieriumi, o po pusmečio – direktoriumi. Regis, pareigos su statybomis tiesiogiai nesusijusios, tačiau ir tuomet teko pabūti statybų užsakovu: buvo statomi Buities rūmai Manto gatvėje, “Vilnies” kombinatas bei kiti objektai.

“Turbūt todėl, kad teko itin daug bendrauti su statybininkais, tuometinis Statybos tresto valdytojas Misevičius ir pakvietė mane vadovauti Šeštajai apdailos valdybai, kurios vadovu buvau trisdešimt ketverius metus”, - pasakojo Justinas Svitojus.

Malonūs ir nemieli objektai

“Kokie statyti objektai mieliausi širdžiai?- susimąsto Justinas.- Tokių statinių, prie kurių statybos rankas pridėjo ir mūsų firmos žmonės, vien Klaipėdoje labai daug. Dar Statybos tresto laikais darbuotasi prie 800 objektų. Visų Klaipėdos zonos mūrinių pastatų apdaila – mūsų statybininkų darbas. Dirbome ir Kaune, ir Vilniuje – pavyzdžiui, statant Operos ir baleto teatrą bei Sporto rūmus, – ir Maskvoje. Rūpinomės visų vyriausybinių pastatų Nidoje ir Palangoje, statytų vadinamųjų Brežnevo, Kosygino bei kitų vilų, Plungės, Šilutės merijų apdaila. Mūsų žmonės dirbo ir Klaipėdos miesto bei Žvejų, taip pat ir kitų miestų ligoninių ir poliklinikų statybose”.

Malonu tiek metų 6-ajai apdailos valdybai vadovavusiam direktoriui ir tai, kad paskelbus Nepriklausomybę bei “perkrikštijus” įmonę jos darbuotojai neliko be darbo. Pavyko anuomet laimėti vokiečių skelbtą konkursą ir statyti keletą Naujųjų apaštalų bažnyčių, kurios iškilo Klaipėdoje, Kaune, Kaliningrade bei Minske. Atminty išliko “Vakarų dujų”, “Žydrosios liepsnelės” pastatai, “Lietuvos telekomui” priklausančių statinių Klaipėdoje bei Nidoje rekonstrukcija, Įgulos gatvėje esančių blokuotų gyvenamųjų namų statyba.

Būta ir nemielų objektų. Iš jų – įvairiausi pramoniniai pastatai, mėsos bei duonos kombinatai bei vadinamosios “kombinkorminės”, kur žmonėms tekdavo darbuotis dideliame aukštyje bei neišvengta ir nelaimingų atsitikimų. Juolab kad apdailos valdybos paskirtis buvo ne pramoninė, o gyvenamoji ir kultūrinė buitinė statyba.

“Kuo toliau, tuo gyvenamoji statyba darėsi įdomesnė,- pasakojo J. Svitojus.- Nebeliko tų dėžučių, kurios viena nuo kitos skyrėsi tik tuo, ar išilgai, ar į aukštį pastatytos. Gyventojams smagiau, jeigu yra galimybė įsikelti į naują, nestandartinį namą”.

Gyvenamieji namai, kurių statybos užsakovai – “Pamario troba”, tradicinių penkiaaukščių rajonuose išsiskiria ir architektūra, ir spalvomis, Tačiau įgyvendinti ar įgyvendinami projektai – jau vakarykštė diena, o rytojaus planuose – keliolikos aukštų gyvenamųjų namų statyba.

Šiuolaikinės statybos ypatumai

Daugiabučių gyvenamųjų namų statybos Klaipėdoje pionieriaus pasiteiravome: kodėl jau kelintą konkursą laimi ir žemės sklypą gyvenamųjų namų statybai įsigyja ne Klaipėdoje įregistruotos firmos?

Pasak Justino Svitojaus, visų pirma tų aukcionų Klaipėdoje vis dėlto mažoka. Be to, negana įsigyti pirmą pasitaikiusį žemės sklypą. Reikia žinoti, kur yra geros sąlygos bei “kur žmonės nori eiti”.

“Aš pats dirbu su klientais,- dalijosi patirtimi J. Svitojus.- Kol “užsipildo” 50 butų namas, į firmą kreipiasi iki 200 klientų, tad drįstu teigti, jog esu gerai išstudijavęs, kokie klaipėdiečių norai bei poreikiai: ar jie nori gyventi penkių, ar dvylikos aukštų name, kokiuose kvartaluose buto pageidautų ir t.t. Tad nuo statybos vietos tiesiogiai priklauso ir klientų skaičius”.

Žinia, daug lemia ir namo projektas. O projektavimas – atskira istorija. J. Svitojui yra tekę bendradarbiauti su daugeliu projektavimo firmų bei individualiai dirbančių architektų, tad jis drąsiai teigia, jog Klaipėdos architektai projektuotojai esą talentingi bei kupini įdomiausių minčių ir sumanymų. Tačiau esanti antroji medalio pusė: gerus konstruktorius mūsų mieste galima ant pirštų suskaičiuoti. Tad projektų parengimas stringąs ir ilgai užtrunkąs. O kartais projektai net nebūna galutinai suderinti, juos tenka koreguoti statybos metu ir todėl atsiranda papildomų sąnaudų.

Geros medžiagos – ne niekdariams

Pačios statybos nuo sovietinių skiriasi it diena ir naktis. Jau vien medžiagų pasirinkimas – yra visko, apie ką anuomet buvo galima tik svajoti. Tačiau mokančių dirbti su tomis fantastinėmis medžiagomis mažėja. Daug kvalifikuotų statybininkų išvažiavo darbuotis į užsienį. Viena vertus, Lietuvos statybose buvęs “ne derliaus metas” ir , tarkim, Klaipėdoje darbai rimčiau pajudėję tik pernai, kita vertus – lietuviškus atlyginimus su užsienietiškaisiais lyginti sunku. Šiuo metu statybose trūksta vos ne visų profilių darbininkų. Ir nors “Pamario troba”, būdama statybos užsakove, kiekvieno objekto sąmatoje 15-20 proc. daugiau lėšų įtraukia grafon “darbo užmokestis”, kvalifikuoto darbininko atlyginimas Europos lygio dar nesiekia. O gero specialisto per mėnesį ar du neparuoši...

“Porą metų gali būti išties sunku,- nelinksmai prognozuoja statybų veteranas,- bent kol profesinės technikos mokyklos paruoš naują kartą bei Darbo birža pradės orientuotis ir perkvalifikuoti darbo neturinčius žmones. Nenoriu būti blogas pranašas, tačiau ar neteks mums vietoj išvažiavusių statybininkų kviestis darbininkų iš kitų šalių?”