K. Navickas pirmadienį sakė, kad labai svarbu, jog šeimos ūkių atstovai rodo aktyvumą ir teikia siūlymus, bet kartu teigė, kad jų veiksmai yra šiek tiek pavėluoti. 

„Norėtųsi, kad tai būtų buvę praėjusiais metais, kai buvo tvirtinamas strateginis planas, teiktas Europos Komisijai. Bet ne viskas prarasta – per prioritetus, per kitus dalykus surasime tuos sprendimus, juolab, kad ta linkme ir judame“, – trumpoje spaudos konferencijoje teigė ministras. 

Pasak jo, žemės įsigijimo ribojimas „yra besitęsianti problema“, nes, pasak jo, susijusiems asmenims ribojimus įsigyti žemės numatantis įstatymas neveikia. 

Apsukrūs investuotojai sugeba susitvarkyti taip, kad žemės įsigijimas įvyksta ir kad ribojimų nepaisoma.

„Neveikia per susietumą juridinių asmenų. Manau, kad prie šios diskusijos turime grįžti ir nuspręsti, kad veiktų, kaip ir turėtų veikti“,  – teigė ministras.  

Šeimos ūkininkai prašo dar labiau griežtinti žemės įsigijimą dideliems ūkininkams ir ūkiams, o Europos Sąjungos (ES) tiesioginių išmokų bazinei daliai nustatyti 60 tūkst. eurų ribą.

Šie reikalavimai numatyti organizacijos kreipimesi į šalies vadovus prašant imtis veiksmų. Jame taip pat prašoma užtikrinti paramą kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas kooperatyvams realizuoti produkciją.

K. Navickas pripažino, kad šeimos ūkių kooperacijos trūksta, bet, jo manymu, ūkininkai čia turėtų rodyti daugiau iniciatyvų: „Patys ūkininkai tų priemonių nesiima, tai irgi, matyt, reikėtų apie tai pagalvoti“. 

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pirmadienį pabrėžė, kad įsigiję daug žemės ir todėl gebantys išgyventi be paramos stambieji ūkininkai vis tiek yra remiami ES lėšomis, todėl jis siūlo tokiems žemdirbiams apkarpyti tiesiogines išmokas.  

„Mūsų rezoliucijos tikslas yra, kad žemių įsigijimui taikomi ribojimai veiktų visiems, kad nebūtų gudravimų. O antras klausimas yra, kad būtų uždėtos lubos ir labai stambūs ūkininkai, kurie gali dirbti be paramos, kad būtų neberemiami, kurie gauna daugiau 60 tūkst. eurų bazinės išmokos, kad tas rėmimas būtų sustabdytas“, – Žemės ūkio rūmų ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovų spaudos konferencijoje teigė ūkininkas.

Pasak V. Buivydo, reikia ieškoti išeičių, nes dabar 80 proc. dirbamos žemės Lietuvoje priklauso 10 proc. susijusių asmenų.

„10 proc. susietų fizinių ir su jais susijusių juridinių asmenų Lietuvoje valdo 80 proc. žemės“, – pareiškė V. Buivydas.

Jo teigimu, tokius duomenis yra pateikusi Žemės naudotojų asociacija.

„Šie skaičiai įspūdingi ir tai kelia nacionalinio saugumo, kartų atsinaujinimo klausimui. Šiai dienai jaunieji ūkininkai, norintys įsigyti žemės, neturi galimybės, nes pirmenybę turi besiribojančios žemės savininkai. Tai absurdiška situacija“, – tvirtino V. Buivydas.

Pasak jo, ūkių stambėjimas yra akivaizdus – ūkiai auga „hektarine išraiška“, tuo metu smulkūs ir vidutiniai, šeimos ir jaunųjų ūkininkų ūkiai traukiasi, nes neatlaiko konkurencijos. 

„Apsukrūs investuotojai sugeba susitvarkyti taip, kad žemės įsigijimas įvyksta ir kad ribojimų nepaisoma“, – tvirtino jis.    

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad 3 proc. didelių ūkininkų pasiima apie 50 proc. europinės paramos, skirtos Lietuvai. Pasak jo, apie 30 asmenų valdo beveik 0,5 mln. ha žemės.

A. Svitojaus teigimu, šeimos ūkininkų, kurių buvo virš 200 tūkst., per dešimtmetį sumažėjo daugiau nei perpus.

„Gali būti, kad jų beliks mažiau nei 100 tūkst. Tai reiškia, kad mažėja kaime dirbančių žmonių“, – spaudos konferencijoje sakė A. Svitojus.