E. prekybos vartotojų įprotis neskaityti pirkimo sąlygų, o tik pažymėti varnelę, kad su sąlygomis sutinkama, yra itin palankus prekybininkams. Tačiau teismas nusprendė, kad tai tęstis nebegali.

Andrius Iškauskas: Sąlygos vėliau gali būti pakeistos, o nuorodos pateikti nepakanka, kad pirkėjas būtų gerai informuotas apie visas pirkimo sąlygas.

Turės geriau informuoti

ES Teisingumo Teismas, nagrinėdamas Austrijos e. parduotuvės bylą, nusprendė, kad dabar plačiai paplitusi tvarka, kai pirkėjas apie prekių pardavimo, grąžinimo ir garantijos sąlygas informuojamas tik pateikiant jam nuorodą internete, neatitinka ES teisės reikalavimų.

Pasak Andriaus Iškausko, advokatų kontoros „AAA Baltic Service Company“ advokato, teismo išaiškinimas reiškia, kad klientų informavimą turės gerinti ir Lietuvos e. parduotuvės.

„Esame įpratę pirkdami internete pažymėti, kad sutinkame su pardavėjo sąlygomis, kurias galima pažiūrėti paspaudus nuorodą. Teisingumo Teismas nusprendė, kad to nepakanka. Taip pateikiamos sąlygos vėliau gali būti pakeistos, o nuorodos pateikti nepakanka, kad pirkėjas būtų gerai informuotas apie visas pirkimo sąlygas“, – sakė advokatas A.Iškauskas.

E. parduotuvės „Pigu.lt“ generalinis direktorius Dainius Liulys teigimai vertina, kad visi rinkos dalyviai turės dar labiau užtikrinti vartotojų informavimą.

„Esame suinteresuoti, kad pirkėjo įsigytas pirkinys pateisintų jo lūkesčius, o ir jis būtų patenkintas pirkimo procesu interneto parduotuvėje“, – sakė generalinis direktorius. Su ES Teisingumo Teismo sprendimu D.Liulys susipažino visai neseniai, todėl į jį dar tik gilinasi ir artimiausiu metu ketina priimti sprendimus, kaip dar aiškiau pateikti informaciją pirkėjams. „Labai svarbu išlaikyti protingumo principą, kad e. parduotuvės pirkėjai nebūtų papildomai apkraunami“, – pabrėžė jis.

Būtina ilgalaikė forma

E. prekybą reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos Nuotolinės prekybos direktyva. Ji numato, kad pirkėjas turi gauti informaciją apie tiekėjo tapatybę, pagrindines prekių ar paslaugų ypatybes, prekių ar paslaugų kainą, įskaitant visus mokesčius, jei reikia, pristatymo kainą, sutarties atsisakymo teisės galiojimą ir kita.

„Pagal direktyvos reikalavimus visą šią informaciją pirkėjas turi gauti raštu ar kita jam tinkama ir prieinama ilgalaike forma. Tokį reikalavimą pardavėjas gali įgyvendinti pagrindines sąlygas pateikdamas raštu, e. laiške arba suteikęs galimybę pirkėjui parsisiųsti iš svetainės sąlygas, galiojančias sudarant sandorį“, – teigė A.Iškauskas.

Pasak advokato, užtikrinti, kad žmonės gaus visą informaciją ir galės ją išsaugoti, lengviausia būtų ją pirkėjui išsiunčiant e. paštu arba į svetainę įkeliant PDF failą su galiojančiomis sąlygomis ir pasiūlant jas parsisiųsti. „Teisingumo Teismo sprendimas visai nereiškia, kad pirkėjai turi pasirašyti popierines sutartis. Jis e. prekybos nesuvaržo“, – pabrėžė A.Iškauskas.

Skundžiasi ir lietuviai

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gauna vartotojų skundų dėl to, kad interneto svetainėse nepateikiama išsami informacija apie pardavėją, paslaugos teikėją, pavyzdžiui, nenurodomas buveinės adresas, todėl vartotojams neaišku, kur kreiptis dėl iškilusių problemų.

„Vartotojams tokiu atveju sunku įgyvendinti teisę per 7 darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos raštu kreiptis į pardavėją ir nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį bei susigrąžinti sumokėtus pinigus. Neretai verslo subjektai siekia grąžinti tik dalį sumokėtų pinigų, išskaičiuodami tam tikrą procentą ar fiksuotą sumą kaip baudą už sutarties nutraukimą. Nors pagal Civilinio kodekso nuostatas vartotojo teisę per 7 darbo dienas nutraukti sutartį, sudarytą internetu, draudžiama suvaržyti ar riboti bet kokiais įsipareigojimais ar įmokomis. Kitas dažnai pasitaikantis pažeidimas – prekių nepristatymas užsakant ar įstatymuose numatytais terminais, t. y. per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo dienos“, – sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Teisėkūros ir personalo skyriaus l. e. p. vedėja Kristina Grigaitė.

Pasak jos, nagrinėjant internetu sudaromas pirkimo–pardavimo sutartis yra nustatyta keletas tokių sutarčių punktų, kurie atitinka nesąžiningumo kriterijaus. Pavyzdžiui, nesąžininga buvo pripažinta sąlyga, ribojanti pirkėjo teisę atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties. Taip pat nesąžininga sutartyje numatyti papildomų įsipareigojimų ir įmokas už sutarties nutraukimą. Pasitaiko ir aiškumo trūkumų, kai vartotojui gali būti pritaikyti papildomi mokesčiai, apie kuriuos jis sužino tik pasirašęs sutartį, ir pan.

Lemia žmogaus sąmoningumas

Mykolo Romerio universiteto lektoriaus, e. prekybos eksperto Mariaus Laurinaičio pastebėjimu, ne visos Lietuvoje veikiančios e. parduotuvės laikosi būtinų reikalavimų ir gerai informuoja vartotojus. „Pirmiausia, pirkimo sąlygos turi būti suprantamos, jose aiškiai išdėstytos prekės pristatymo, sumokėjimo už ją, garantinės priežiūros ir grąžinimo sąlygos. Jeigu to nėra, tai jau e. parduotuvės klaida“, – sakė M.Laurinaitis.

Kad e. parduotuvių pirkėjai neretai savo valią išreiškia nesusipažinę su sąlygomis, o tik pažymėdami varnelę „Sutinku su sąlygomis“, pasak M.Laurinaičio, vieniems pardavėjams leidžia tuo naudotis, o kiti patys skatina pirkėjų sąmoningumą. Esą siekdami išvengti nesusipratimų su pirkėjais kai kurie pardavėjai tobulina šią sritį, pvz., varnelę galima uždėti tik tuomet, kai atidaroma nuoroda arba žymekliu perbraukiama per tekstą nuo viršaus iki apačios.

Pasak M.Laurinaičio, kaskart perkant internetu nebūtina skaityti sąlygų. „Perkant didelėse e. parduotuvėse užtektų vieną kartą susipažinti su sąlygomis, nes jos paprastai nekinta ir atitinka visas ES direktyvas. O perkant mažesnėse ar nežinomose e. parduotuvėse reiktų atkreipti dėmesį į prekės pristatymo, garantinės priežiūros ir grąžinimo sąlygas“, – patarė pašnekovas.

Internetu perka nereguliariai

Internetu naudojasi 67 proc. Lietuvos gyventojų, 42 proc. jų ten perka, kaip atskleidė naujausias tyrimas. Bent kartą per mėnesį prekių ar paslaugų internete įsigyja 16 proc. interneto vartotojų. Nors perkančių internete nedaug, o pirkimas kol kas nereguliarus, jis pamažu tampa Lietuvos gyventojų įpročiu.

Į e. parduotuves užsuka, bet nieko neperka daugiau nei pusė – 57 proc. – interneto vartotojų. Reguliariai, bent kartą per savaitę, jose aplanko 26 proc. Ketvirtadalis vartotojų teigė, kad lankosi grupinio ir kolektyvinio pirkimo portaluose.