Ligos simptomai

Gyvulių augintojams A. Stukas pataria atkreipti dėmesį į simptomus, kurie gali rodyti, kad gyvulys yra užsikrėtęs. Galvijai pradeda karščiuoti, praranda apetitą. Sumažėja melžiamų karvių produktyvumas. Snukio ir nosies ertmės gleivinėse, tarpunagėse ir apynagės odoje atsiranda vandeningų pūslelių. Joms plyšus, pažeidimo vietose atsiveria opos. Pūslelių gali atsirasti ant tešmens. Ligai komplikuojantis opų atsiveria ant liežuvio, deformuojasi nagos, išsivysto mastitas, miokarditas. Jauni gyvūnai nugaišta.

Karščiavimas būdingas ir avims, ožkoms, kiaulėms. Avims ir ožkoms atsiranda seilėtekis, dantenų pažeidimų. Ant apynagės ir tarpunagėje susiformuoja pūslelių. Sumažėja avių ir ožkų produktyvumas, jos gali ir visiškai užtrūkti. Prieauglis gaišta.

Kiaulėms atsiranda nagų pažeidimų, ant kojų, ypač apie kojų čiurnas, susiformuoja pūslelių.

Nustačius ligą, visi gyvuliai naikinami 3 km spinduliu nuo ligos židinio.

Žemės ūkio ministerijos nuotr.

Viruso nešiotojai

SNL viruso nešiotojai yra nuo užsikrėtusio gyvūno iki žmogaus. „Ant gyvulio kūno susiformavusios vandeningos pūslelės plyšta ir iš jų išsiskiria labai pavojingas sekretas. Jame yra labai didelė SNL viruso koncentracija. Sekretas patenka ant pašarų, žolės ir taip užkrečiami kiti gyvuliai. Virusas gali patekti ir ant žmonių avalynės, drabužių; jų nedezinfekavus, žmogus tampa viruso platintoju“, – pažymi A. Stukas.

„Šiais laikais, kai žmonės važiuoja ilsėtis į šiltus kraštus, keliavusiems po SNL užkrėstus regionus, kaip Turkija, Vidurio Azijos šalys, Indija, ir lankiusius ūkinių gyvūnų laikymo vietas, grįžus į Lietuvą, reikėtų vengti įeiti ten, kur laikomi ar ganomi gyvuliai. Virusas gali parkeliauti ir su lauktuvėmis.

Tarkime, ūkininkas lauktuvių parvežė rūkytų mėsos gaminių, pavaišino ūkio darbuotojus, o mėsoje – virusas, kuris lengvai gali patekti į gyvūno organizmą, jei tokia mėsa pasivaišinęs žmogus prieš eidamas prie gyvulių nenusiplaus ir nedezinfekuos rankų. Grėsmę kelia ir aktyvi prekyba gyvuliais. Norint apsaugoti bandą, naujai įsigytus gyvulius reikėtų 21 dieną karantinuoti. Jei gyvulys jau užsikrėtęs SNL, per tą laiką išryškės ligos simptomai. Jei paaiškės, kad gyvulys serga SNL, galbūt ūkininkui pavyks įrodyti, kad naujai įsigytasis neturėjo kontakto su jo laikoma banda, ir nereikės jos visos naikinti“, – teigia VMVT Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus vedėjas Mindaugas Kašinskas.

Dėmesys biosaugai

Pasak specialistų, kol kas Lietuvai labai didelės šios ligos grėsmės nėra, nes šiuo metu artimiausia šalis, kurioje SNL sparčiai plinta, – Slovakija. „Ten jau nustatytas penktas užsikrėtimo atvejis 3,5 tūkst. galvijų fermoje. Visus gyvulius reikia sunaikinti. Atsirandantys antriniai židiniai rodo, kad liga toje šalyje vis sunkiau kontroliuojama. Kol kas mus skiria Lenkija, kur įdiegta nemažai apsaugos nuo viruso priemonių, bet jei liga pasireikštų šioje kaimyninėje šalyje, situacija ir Lietuvoje taptų labai sudėtinga. Gerai, kad daugelis ūkininkų imasi saugos priemonių. Rekomenduotina, jei kas nors to dar nedaro, ūkiui paslaugas teikiantiems specialistams prieš įeinant į fermą duoti vienkartinius drabužius ir apavą, apriboti pašalinių žmonių lankymąsi ten, kur laikomi gyvuliai, įrengti dezinfekcijos zonas, apsirūpinti dezinfekcijos priemonėmis. Taip pat nesidalyti priekabomis, srutovežiais, kita įranga ir įrankiais su kitais ūkiais arba po naudojimo juos dezinfekuoti. Reikėtų saugos priemonių imtis ir parduodant gyvulį supirkėjams. Pačiam ūkininkui išvesti parduodamą gyvulį, o drabužius, kuriais apsirengęs lipo į priekabą ar kontaktavo su vairuotoju, iškart išskalbti ir dezinfekuoti“, – primena M. Kašinskas ir pataria pasinaudoti šiuo metu atsiradusia galimybe gauti paramą investicijoms į biosaugą.

Parama biosaugai

Kaip informuoja Žemės ūkio ministerija, reaguojant į sparčiai plintančias gyvuliams pavojingas ligas, paankstintas kvietimas investicijoms į biosaugą. Parama tam teikiama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Nuo gegužės 2 iki birželio 30 d. teikiamoms paraiškoms finansuoti lėšos padidintos nuo 1 mln. iki 2,6 mln. eurų.

Paramos lėšomis finansuojama:

vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimas ir įrengimas;

ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimas;

žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimas;

pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimas;

konteinerių ir patalpų, skirtų gaišenoms laikyti, įrengimas ir įrangos įsigijimas;

darbo drabužių ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimas ir kt.

Tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, kurios yra patirtos (apmokėtos) jau pateikus Nacionalinei agentūrai paraišką paramai gauti. Išlaidos gali būti patirtos ir nesulaukus paraiškos paramai vertinimo.

Paramos intensyvumas – iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Ūkiams, laikantiems iki 20 santykinių gyvulių, didžiausia paramos suma gali siekti 4 tūkst. eurų, o ūkiams, turintiems daugiau kaip 21 santykinį gyvulį, parama bus apskaičiuojama priklausomai nuo gyvulių skaičiaus.

Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. eurų, tačiau kai įsigyjama turto, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų.

Norėdami pasinaudoti parama, ūkininkai privalės pateikti biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą, kuriame turi būti nurodyta, kaip bus užtikrinamas saugumas ūkiuose. Šis planas iki paramos paraiškos pateikimo turi būti suderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba e.paštu [email protected] ir atitikti visus reikalavimus.

Paramos gavėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir laikantys ūkinius gyvūnus.

Gyvulių sveikata

Pastebėjus laikomų gyvulių sveikatos pakitimų būtina kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ar VMVT internetu užpildžius anketą arba paskambinus tel. 1879 ar +370 5 242 0108.

Daugiau informacijos: https://vmvt.lrv.lt/lt/

Užs. 1918927