– Kas būna ir gali būti darbuotojui, jei vėluoja į darbą?

– Tai abiejų šalių sąžiningumo reikalas. Darbo kodeksas numato tam tikras galimas procedūras, tačiau, žinoma, tiek darbuotojas turėtų laiku informuoti darbdavį, tiek darbdavys vertinti aplinkybes objektyviai ir protingai. Darbo kodeksas numato darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo kaltės.

– Kaip reikėtų spręsti situaciją, kai vėluojama dėl oro sąlygų, kamščių?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pirmiausia reikia planuoti laiką, tačiau ne viską galima suplanuoti. Darbuotojui nedelsiant reikia pranešti darbdaviui, nes yra specialybių, kur negalima atkelti darbų. Darbdavys galėtų organizuoti darbą žinodamas aplinkybes. Jei pasitaiko piktybiškų atvejų ne vieną kartą, galbūt ne visai susiję su nenumatytomis aplinkybėmis, galimas darbuotojo įspėjimas. Pirmiausia reikėtų ištirti darbuotojo darbo pareigų pažeidimą ir įspėti, kad po antro tokio pažeidimo darbuotojas galėtų būti atleidžiamas.

– Jei per pusmetį dvi pūgos ir du pažeidimai?

– Reikia vertinti, ar tai pateisinama priežastis. Darbdavys visada turi paprašyti darbuotojo pasiaiškinti. Jeigu darbuotojas nurodo objektyvias ir pateisinančias priežastis, tai neturėtų būti vertinama kaip pažeidimas. Darbdavys turi įvertinti visas aplinkybes – elgesį, kaltę.

– Kaip suprantu, darbo galima netekti, kai pastoviai pažeidi taisykles, nuolat vėluoji?

– Tai galutinė priemonė. Negirdėti, kad darbdaviai būtų linkę už kelias vėluojamas minutes ar už nenumatytas aplinkybes atleisti darbuotojų. Darbdaviai juos saugo. Kalbame apie piktnaudžiavimo atvejus, kai nesilaikoma darbo drausmės, tada darbdavys taip elgtis gali.

– Kaip nustatyti ribas dirbant nuotoliniu būdu?

– Sudėtingiau sukontroliuoti. Tačiau gal tokiems darbams ir mažiau kontrolės reikia. Tai turi būti šalių susitarimas. Nuotolinis darbas nereiškia, kad darbuotojas dirba kada nori, kaip nori ir ką nori. Šalys susitaria darbo laiką, kuriuo darbuotojas turi būti pasiekiamas. Jei taip nėra, turėtų būti pareigių pažeidimo tyrimas.

– Pasiteisinimai, kad nebuvo interneto, negaliotų?

– Reikėtų visas aplinkybes vertinti. Gal buvo objektyvių priežasčių. Tikrai darbdaviai turėtų vertinti protingai.

– Ar dažnai Darbo inspekcijai tenka spręsti darbdavio ir darbuotojo ginčus dėl vėlavimo?

– Vėlavimas tikrai nėra daugiausi ginčų keliantis aspektas. Daugiau problemų, kai darbuotojas neatvyksta į darbą visą darbo dieną. Tai jau laikoma pažeidimu ir nereikia net dviejų pažeidimų.

– Ar gali darbuotojas nieko nepranešęs darbdaviui nuspręsti dirbti iš namų?

– Nuotolinis darbas įforminamas šalių susitarimu. Tačiau tai turi būti išankstinis susitarimas. Jeigu susitarta dėl konkrečių dienų, darbuotojas pasirinkimo neturi.