„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad toks ECB sprendimas gali reikšti norą patikrinti, kaip esamos sąlygos veikia verslo ir gyventojų galimybes skolintis.

„Neįvyko nieko netikėta, jau praėjusio susitikimo metu rugsėjo mėnesį bankas signalizavo, kad jau bent kurį laiką nedidins palūkanų normų ir pasižiūrės, kaip dabar labai aukštame lygyje vertinant pagal istorinius standartus esančios palūkanų normos paveiks kreditavimą, gyventojų ir įmonių galimybes skolintis“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Mes prognozuojame, kad per artimiausią pusmetį yra didelė tikimybė, kad matysime euro zonos recesiją.

 

Jo manymu, palūkanų normos didinimas ateityje mažai tikėtinas: „Dabar jau matome, kad palūkanų normų tolesnio didinimo tikimybė yra labai maža. Turi įvykti kažkas labai netikėto, labai stiprus ekonomikos augimas, infliacijos šuolis neaišku iš kur gali atsirasti, kuris paskatintų Europos Centrinį Banką kelti palūkanų normas“.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sako, kad palūkanų norma yra pasiekusi piką, jas ECB galėtų didinti nebent išaugus infliacijai.

„Niekas ir nesitikėjo, kad šiandien bus pakeistos palūkanos (...) Tai turbūt yra gerai, kad jokių staigmenų nebuvo, lauksime gruodžio susirinkimo. Neturime lūkesčių ir dėl gruodžio didinimo, ciklas didinimo yra pasibaigęs, nebent infliacija, kažkas labai išgąsdins centrinį banką. Palūkanų normos pikas yra čia, dabar“, – BNS sakė T. Povilauskas.

N. Mačiulis sako, kad ECB jau gruodį gali pranešti apie greitai pasiekiamus infliacijos sumažinimo tikslus, be to, jis privalo atsižvelgti ir į galimą recesiją euro zonoje kitų metų pirmąjį pusmetį ir dėl to mažinti bazinę palūkanų normą.

„Mes prognozuojame, kad per artimiausią pusmetį yra didelė tikimybė, kad matysime euro zonos recesiją, vis tiktai ekonomominis stabilumas yra netiesioginis Europos Centrinio Banko tikslas, bet negalima jo ignoruoti ir matant galimai nedarbo lygio didėjimą, nemokumo lygio didėjimą, tikėtina, kad ECB pakeis kryptį ir jau jau pradės mažinti palūkanas kitų metų viduryje“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Tuo metu Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius sako, kad ECB sprendimas stabdyti pinigų politikos griežtinimą dar nereiškia pasiekto palūkanų normų piko.

„Tai reiškia, kad vertindami dabartinę situaciją jie mano, kad to pakanka, (...) kad toks palūkanų normų lygis padarys reikšmingą įtaką tam, kad būtų grįžtama prie jų užsibrėžto 2 proc. infliacijos (euro zonoje – BNS) tikslo“, – BNS ketvirtadienį sakė L. Marcinkevičius.

Turime suprasti, kad net jeigu 2 proc. infliacijos tikslas bus pasiektas, tai nereiškia, kad pinigų vertė nustos mažėti.

 

„Žinutė sudėliota taip, kad jie (ECB – BNS) neužsiriša sau visiškai rankų, nesako, kad viskas užbaigta, bet pasako, kad jeigu nebus reikšmingų pokyčių su infliacijos dinamika, tokio lygio turėtų pakakti“, – sakė jis.

Pasak L. Marcinkevičiaus, pasiekus 2 proc. infliacijos euro zonoje tikslą, ECB vis tiek turėtų pasvarstyti apie savo pinigų politikos peržiūrą.

„Turime suprasti, kad net jeigu 2 proc. infliacijos tikslas bus pasiektas, tai nereiškia, kad pinigų vertė nustos mažėti. Šią ribą nebūtinai reikia naikinti ar mažinti, tai irgi turbūt nebūtų atsakymas, tačiau reikia peržiūrėti pačią pinigų politiką ir jos veikimo mechanizmą“, – teigė L. Marcinkevičius.

„Jeigu mes imtume 20–30 metų perspektyvą, mūsų amžiaus žmonės dabar atsidėję 1 tūkst. eurų, su tokia infliacija išėjus į pensiją niekur neinvestuota ir padėta po čiužiniu ši suma būtų verta 300 eurų. Tai mes vis tiek turėtume labai reikšmingą pinigų nuvertėjimo mastą“, – kalbėjo ekspertas.

ECB po 15 mėnesių trukusio pinigų politikos griežtinimo šįkart nusprendė pasirinkti laukimo ir stebėjimo taktiką dėl smarkiai pabrangusio skolinimosi ne tik silpstant vartojimui ir lėtėjant infliacijai, bet stiprėjant susirūpinimui dėl gresiančios recesijos.