Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad savivaldybėse itin trūksta žemės ūkio specialistų, o jų atlyginimai jau kelerius metus nedidinami.

„(Siūlome – BNS) papildomai skirti 2 mln. eurų valstybės perduotų savivaldybėms žemės ūkio funkcijoms vykdyti, kitaip vadinamoms toms deleguotoms funkcijoms, žemės ūkio specialistų darbo užmokesčiui savivaldybėse ir seniūnijose“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė V. Pranckietis.

Be to, komitetas siūlo 5,3 mln. eurų skirti paramai pieniniams buliams, 12 mln. eurų – kompensacijoms privačios žemės ir miškų savininkams už veiklos apribojimus ir draudimus.

V. Pranckiečio teigimu, anksčiau parama pieniniams buliams buvo skiriama iš Europos Sąjungos (ES) lėšų, tačiau jos nebeliko, todėl ją būtų galima skriti iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, mažiau iš šio šaltinio skiriant šlapynių ir pelkių įsisavinimui.

„Kadangi tokio finansavimo nereikės pelkių fondams, tai tos lėšos gali būti čia panaudotos. Aišku, patikslins mus Finansų ministerijos žmonės, kurie žinos, bet manau, kad tai viskas yra suprantama ir aišku“, – sakė V. Pranckietis.

Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus teigė, kad pieniniams buliams mažiau lėšų skiriama dėl šios veiklos įtakos aplinkai – nuspręsta daugiau remti karves.

Jeigu valstybė suvaržo, tai valstybė turi ir kompensuoti.

 

„(Atsižvelgdami į mokslininkų rekomendacijas – BNS) labiau remtume pienines karves, o ne bulius, tai buvo tokia logika. Bet, be abejo, komitetas gali teikti tą siūlymą ir Vyriausybė turės svarstyti“, – sakė V. Tomkus.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis taip pat teigė, kad kitų metų biudžete nėra numatytų lėšų kompensacijoms už nuostolius dėl 2025 metais įsigaliojančių apribojimų miškų savininkams bei ūkininkams.

„Miškų saugojimo plėtrai, nuosavybės saugojimo miškų iššūkiams spręsti reikia ne mažiau kaip 400 mln. eurų per artimiausius trejus metus. (...) (Siūlome – BNS) numatyti atskirą eilutę biudžete – finansavimą kompensacijoms žemės ir ir miško savininkams už įvedamus apribojimus ir draudimus. Pirmiesiems metams pakaktų 12 mln. eurų numatant šaltinį, kad tai būtų valstybės biudžeto lėšos“, – komitete teigė A. Gaižutis.

„Jeigu valstybė suvaržo, tai valstybė turi ir kompensuoti“, – pabrėžė V. Pranckietis.

2025 metais Žemės ūkio ministerijai planuojama skirti 1,224 mlrd. eurų – 22,3 mln. eurų mažiau nei 2024 metais.

Didžiausia dalis – 595,61 mln. eurų – lėšų planuojama skirti tiesioginėms išmokoms, 433,35 mln. eurų – kaimo plėtros priemonėms, 118,28 mln. eurų – kitoms priemonėms, o likusius pinigus: rinkos reguliavimo ir kitoms ES finansuojamoms priemonėms (32,5 mln. eurų), dotacijoms savivaldybėms (26,49 mln. eurų) bei žuvininkystės priemonėms (17,97 mln. eurų).

Kitąmet valstybė turėtų surinkti 17,98 mlrd. eurų pajamų, o išleisti – 23,02 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, biudžeto pajamos augtų 5,9 proc., o išlaidos 11,7 proc. Biudžeto deficitas, kaip ir šiemet, sieks 3 proc., valdžios skola turėtų siekti 43,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pirmasis projekto svarstymas Seime numatomas lapkričio 21 dieną, o antrasis – ne vėliau kaip gruodžio 18 dieną.