„Atkreipiame dėmesį, kad visi žiniasklaidos aprašomi ir socialiniuose tinkluose plintantys išaugusių kainų pavyzdžiai – tai atvejai iš atskirų maisto prekių kategorijų, kurie neatspindi realios kainų situacijos šalyje. Vienais metais brangsta ar pinga vienos daržovės, kitais – visai kitos, o trečiais – visai ne daržovės. Tai natūralių, kiekvienais metais vykstančių kainų svyravimų pasekmė, kuriai šiandien skiriama neproporcingai daug dėmesio. Kainų pokyčius kaip ir iki šiol, taip ir dabar lemia sezoniškumas, pasiūla ir paklausa pasaulinėse rinkose, taip pat ir šalies augintojų ir produkcijos gamintojų patiriamos sąnaudos, išauginant ar pagaminant vieną ar kitą produktą. Tačiau faktai rodo, kad Lietuva išlieka viena pigiausių šalių Europoje pagal maisto ir kitų būtiniausių prekių kainas“, – sako Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius.

Be to, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, visose Lietuvos gyventojų išlaidose maisto dalis sudaro mažiau negu 23 proc. – per 2015 m. maisto dalis bendrame išlaidų krepšelyje sumenko 1,5 proc.

Pastaruoju metu iš aukščiausių šalies institucijų pasigirdo kaltinimai ir dėl neva pernelyg aukštų prekybininkų antkainių, kurie galimai turėjo įtakos prekių kainoms. „Prekybos tinklų antkainių ir maržų Lietuvos prekybos įmonių asociacija žinoti ir skelbti negali. Vis dėlto buvo perkalbėta su visais šalyje veikiančių prekybos tinklų vadovais ir jie užtikrino, kad jų maržos pastaruoju metu tikrai nedidėjo“, – sako L. Vilimas.

Anot Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus, tapatinti prekybininko maržą su pelnu – klaidinga. „Jeigu pažiūrėsime, kas sudaro bet kurios maisto prekės kainą, prekybos tinklų marža visada užima mažesnę dalį, kurią sudaro parduotuvių darbuotojų atlyginimai, milžiniškos prekyviečių, logistikos ir sandėliavimo infrastruktūros išlaikymas. Maža to, prekybininkai yra privesti reguliariai apkarpyti savo maržas dėl aštrėjančios tarpusavio konkurencijos, taigi visada laimi pirkėjas“, – sako L. Vilimas.

Lietuvoje prekybos tinklų pelningumas yra du, o kartais ir tris kartus mažesnės nei Vakarų Europoje. L. Vilimas atkreipia dėmesį, kad šiandien būtent prekybos tinklų iniciatyva vartotojai sutaupo milijonus eurų įvairių akcijų metu, ir tai pasakytina ne vien apie būtiniausių prekių krepšelį.

2016 m. pirmąjį ketvirtį greito apyvartumo prekių rinka augo 5,3 proc., lyginant su tuo pačiu periodu praeitais metais. 2015 m. įvedus eurą iki trečiojo ketvirčio stebėjome vartojimo mažėjimą. Antroje metų pusėje vartojimas atsistatė, o 2016 metai prasidėjo didesniu pirkėjų aktyvumu ir augančiu vartojimu.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenys rodo, jog tam daugiausia įtakos turėjo pakitusi pirkėjo elgsena. 2016 m. pirmąjį ketvirtį pirkėjai pirko šiek tiek daugiau – vidutiniškai pirkėjų krepšelyje skaičiuojama apie 8 proc. daugiau prekių nei pernai.

Įtakos didesniam vartojimui turėjo ir tai, kad pirkėjai įsigijau daugiau aukštesnės kokybės ir brangesnių prekių. Tą rodo ir kasmet tinklų skelbiami šventinių pirkinių krepšelių palyginimai. Pavyzdžiui, Kalėdoms prieš kelerius metus lietuviai pirkdavo bazinius ingredientus – silkę, mišrainių sudedamąsias dalis, kiaulieną, o dabar nori daugiau aukštesnės kokybės ir kainos produktų – žuvies, jūros produktų daržovių, įvairesnių mėsos rūšių ir pan. Tai jaučiama ne tik per šventes, bet ir kasdien.