- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis dažniau išgirstame, kad tokių laikų, kokius išgyvename dabar, pasitaiko labai retai. Šiuo metu esame ant didelės ekonominės pakilimo bangos, o, kaip sako ekspertai, geriau nesame gyvenę. Tačiau visa tai ateina ne be pasekmių – kainos kone kasdien kyla į kosmines aukštumas ir tai – dar ne pabaiga. TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ šiandien aiškinsis, ar dabar išgyvename ekonominę karštinę? O gal jau matome pirmuosius krizės ženklus?
Savo nuomonėmis studijoje dalinsis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas.
Pasaulio valstybėms per pandemiją paleidus pinigų spausdinimo mašiną, pinigų atsirado tiek, kad dabar didesne problema tampa ne iš kur gauti lėšų, o iš kur surasti trokštamą deficitinę prekę. Ar gali būti taip, kad mūsų laukia krizė?
Nuo paskutinės visą pasaulį sukrėtusios ekonominės krizės prabėgo 13 metų, tačiau ekonomistai ir vėl skambina pavojaus varpais… V. Janulevičius laidoje aiškins, kad situacija tapo tokia todėl, kad trūksta vienos grandinės – pandemija išmokė žmones gyventi kitaip.
„Pas privačius žmones auga pinigai, yra akivaizdus rekordas – 18–19 mlrd. Tokių pinigų sąskaitose anksčiau nebuvo. Taip yra dėl to, kad kol buvo pandemija, žmonės pinigų neleido. Priešingai – susirinko, o dabar juos nori išleisti. Tačiau visi iki šiol prispausdinti pinigai nebuvo sukurti su verte. Tai pinigai, skirti pragyventi, tačiau už jų nestovi jokia vertė, prekė ar paslauga“, – sakys laidoje jis.
Šiuo atveju organizmas dirbtinai buvo prijungtas prie kvėpavimo aparato, pripūsta daug oro, bet dabar, pasirodo, kad šis ligonis nori bėgti.
Ekonomistas M. Dubnikovas savo ruožtu pridės, kad nespausdinti pinigų taip pat nebuvo išeitis. Jei ne tai, dabar būtume sulaukę kitų nemalonių naujienų. „Jei pinigų nebūtume spausdinę, būtume turėję labai gražią, klasikinę krizę, ir dabar diskutuotume apie tai, kada iš jos išbrisime. Šiuo atveju organizmas dirbtinai buvo prijungtas prie kvėpavimo aparato, pripūsta daug oro, bet dabar, pasirodo, kad šis ligonis nori bėgti“, – lygins jis.
Anot jo, žmonės šio laikotarpio krize galbūt nė nepavadintų: „Manau, kad šioje krizėje daug kas norėtų ilgai gyventi. Sutikime – žmonių pajamos didėja, jie leidžia pinigus. Aišku, skaudu už prekes mokėti šiek tiek daugiau, nei mokėjome prieš tai, tačiau darbo užimtumas iš esmės yra didelis. Tas, kas nori dirbti, darbą tikrai turi. Pinigų yra, atlyginimai auga, ir jie auga greičiau nei infliacija. Jei tai ir krizė, vadinkime, kad tai pozityvi krizė.“
Ir vis dėlto, ar tokia situacija pasaulyje galiausiai neims panašėti į tą, kurią išgyvenome sovietmečiu? Anot ekspertų, visa tai – laikina. „Trūkumas – akivaizdus, tai matoma jau dabar, nuo automobilio iki statybinių medžiagų. Tačiau šis trūkumas yra laikinas – pasaulyje taip jau yra, kad jeigu yra paklausa, atsiras ir pasiūla. Užtruksime tik laike, kol ta pasiūla bus pateikta“, – tikins laidoje M. Dubnikovas.
Ir vis dėlto ekspertas perspėja, kad tai – dar ne pabaiga. Kainos ir toliau kosminiais žingsniais judės į priekį. „Dar prieš pusmetį buvo galima tikėtis paslaugų kainų augimo, bet įvyko šiek tiek kitaip – padidėjo prekių kainos. Paslaugų kainos liko nuošalyje. O tai, ką matome šiandien, kas įvyko su prekėmis, su energetika, su žaliavomis, tai matysime vėliau su paslaugomis. Per šią žiemą, ir, ypatingai, jei tokia aplinka išliks, kitą vasarą, mes matysime gerokai aukštesnes paslaugų kainas“, – perspės jis.
Kas ekonomikos laukia ateityje? Atsakymai – jau šį vakarą, 19.30 val. laidoje „Karštai su tv3.lt“ per TV3.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.1
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...