Lietuva liko paskutinė Baltijos šalis, neįsivedusi euro. Vyriausybė planuoja tai padaryti kitais metais, o Lietuvos bankas jau dešimtmetį turi patvirtintą projektą, kaip turi atrodyti lietuviškos eurų monetos.

Vaizduoja, ką nori

Kiekviena euro zonos valstybė vienoje monetos pusėje išsikala savo sukurtą piešinį. Jame šalis gali vaizduoti tai, kuo labiausiai didžiuojasi. Vieni iškala garsių žmonių, monarchų portretus, kiti naudoja savo šalį pristatančią tradicinę ar šiuolaikinių dailininkų sukurtą simboliką.

Euro zonoje cirkuliuoja aštuonių nominalų monetos: 1 ir 2 eurų bei 50, 20, 10, 5, 2, 1 euro cento. Vienos šalys, pavyzdžiui, Slovėnija, ant kiekvieno nominalo monetos pateikia vis kitą savo vaizdą. Nemažai valstybių monetas apipavidalina grupėmis pagal jų vertę. Tarkime, vokiškas 1 ir 2 eurų monetas puošia erelis, 50, 20 ir 10 centų monetas – Berlyno Brandenburgo vartų atvaizdas, smulkiąsias monetas – ąžuolo lapai.

Yra šalių, kurios neapsunkina savęs kaldindamos kelis aversų vaizdus ir visoms monetoms renkasi tą patį motyvą. Tokios eurų monetos leidžiamos ką tik eurą įsivedusioje Latvijoje, Estijoje.

Atliko tyrimus

Lietuvoje, vos tik įstojus į Europos Sąjungą, jau imta galvoti, kaip atrodys čia kaldinami eurai. Būsimose lietuviškų eurų monetose nutarta atvaizduoti modifikuotą valstybės herbą arba jo simbolį Vytį.

Istorinį sprendimą, kaip atrodys lietuviškos eurų monetos su Vyčio simboliu, Lietuvos banko valdyba priėmė 2004 m. lapkričio 11 d. Tąkart oficialiai patvirtinta, kad Vytis bus kaldinamas ant visų nominalų monetų.

Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktorius, Pinigų kūrimo komisijos pirmininkas Alis Jaramaitis aiškino, kad svarstant lietuviškų eurų išvaizdą buvo atlikti visuomenės nuomonės tyrimai, taip pat atsižvelgta į ilgametes lietuviškų monetų kaldinimo tradicijas, kurios siekia viduramžius.

"Paskelbtame konkurse dailininkai galėjo savaip interpretuoti Vyčio simbolį. Tačiau monetose turėjo būti šie privalomi elementai: modifikuotas valstybės herbo simbolis Vytis, užrašai "Lietuva" ir "2007", aplink centrą (Vytį) išdėstytos 12 žvaigždučių ir Lietuvos monetų kalyklos ženklas", – vardijo A.Jaramaitis.

12 žvaigždžių apsuptyje

Lietuvos banko skelbtame atvirame konkurse dalyvavo 14 autorių ir bendraautorių. Jie pateikė 1, 2, 5, 10, 20, 50 euro centų ir 1 bei 2 eurų monetų averso 54 gipsinius modelius.

Darbus vertino tuometė Pinigų projektavimo ir gamybos komisija, kurią sudarė Lietuvos banko atstovai, o juos konsultavo autoritetingi istorikai ir dailininkai.

Su pirmąsias penkias vietas užėmusių darbų gipsiniais modeliais ir dabar galima susipažinti Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje.

Būsimosios lietuviškos eurų monetos bus kaldinamos pagal Antano Žukausko sukurtą modelį. Vyčio simbolį supa 12 žvaigždučių: 1 ir 2 eurų monetose šarvuotas raitelis su kalviju ir skydu veržiasi pirmyn vertikalių linijų fone, 10, 20 ir 50 euro centų monetose – horizontalių linijų, 1, 2 ir 5 euro centų monetose – lygiame fone.

A.Žukauskas yra sukūręs ir šiuo metu apyvartoje esančias 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5 litų monetas.

Kaldins ne užsienyje

Lietuviškos eurų monetos bus kaldinamos Vilniuje esančioje Lietuvos monetų kalykloje. Ten dar 2006 m. nukaldinti pirmieji pavyzdžiai, kurie dabar eksponuojami Pinigų muziejuje. "Lietuvos monetų kalykla jau yra atlikusi nemažą pasirengimo darbą, įsigijusi reikalingos technikos. Kalimo įrankiai bus pritaikyti, kad kaldintų eurų išleidimo metus. Tikimės, tai bus 2015-ieji", – vylėsi A.Jaramaitis.

Kaip ir kitų šalių, taip ir lietuviškos eurų monetos galios visoje euro zonoje – jomis galima bus atsiskaityti už pirkinius.

Muziejuje eksponuojami monetų pavyzdžiai datuoti 2007 m. Kodėl? Tikėtasi, kad būtent tada pateksime į eurą turinčių valstybių šeimą. Tuomet koją pakišo stipriai padidėjusios energijos kainos ir metinė infliacija tapo didesnė keliomis dešimtosiomis procentų, nei leistina stojant į euro zoną.

Sklis ir garsins

Lietuvai įsivedus eurą proginių monetų kalyba nenutrūks. Kiekviena ES narė, kurios valiuta yra euras, turi teisę per metus išleisti dvi progines eurų monetas. Jos irgi bus naudojamos visoje euro zonoje.

Jau apsispręsta, kad pirmoji lietuviška kolekcinė euro moneta bus dedikuota monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Kaip atrodys šios kolekcinės monetos, dar nežinoma, tam bus skelbiamas konkursas.

Pasak Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo, ši proginė moneta simboliškai susietų naująją nacionalinės numizmatikos istoriją su senąja. "Viduramžiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje Vilniuje nukaldintos monetos buvo naudojamos ne tik visoje valstybėje, bet ir už jos ribų. Lietuvai įsivedus eurą, kaldintume ir išleistume į apyvartą ir kolekcines, ir apyvartines lietuviškas eurų monetas, jos pasklisdamos po Europą garsintų mūsų kraštą", – aiškino M.Jurgilas.

Jei euras bus įvestas nuo 2015 m. sausio 1 d., proginę monetą ketinama išleisti tų metų pirmąjį ketvirtį. Numatytas jos tiražas – 5 tūkst., o nominalas – 50 eurų.

Pinigų kiekis sumažės

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu apyvartoje yra daugiau kaip 92 mln. įvairių nominalų litų banknotų, kurių vertė – apie 11,5 mlrd. litų. Taip pat cirkuliuoja apie 1,1 mlrd. įvairių nominalų apyvartinių monetų, kurių suma – 260 mln. litų. Apskaičiuota, kad jos sveria 2 368 tonas.

Lietuvai tapus euro zonos nare, banknotų kiekis sumažėtų, nes 1 euras atitinka 3,45 lito. Eurocentų nominalai yra tokie patys kaip dabartinių lietuviškų, nėra tik 5 eurų monetos. Banknotų nominalai, išskyrus 5 eurų, atitinka lietuviškų litų nominalus: euro zonoje cirkuliuoja 5,10, 20, 50, 100, 200 ir 500 nominalo banknotai.

Latviai pasirinko Mildą

Latvija savo eurui pasirinko Mildos, dar vadinamos tautos merginos, atvaizdą. Senajame Baltų tikėjime Milda yra meilės ir laisvės deivė. Mildos vardu pavadintas ir monumentas Rygoje, skirtas žuvusiesiems už Latvijos laisvę. Iš pradžių eurų monetose ketinta kaldinti būtent šio paminklo atvaizdą.

Pavaizduotas proporcingai, jis būtų įsirėžęs į monetos žiedą, o tai draudžia Europos centrinis bankas, todėl pasirinktas Mildos portretas. Tas pats merginos atvaizdas buvo ir tarpukario 5 latų monetoje, ir atkurtoje šių laikų 5 latų monetoje bei 500 latų banknote.

2011 m. įsivedę eurą estai ant visų savo euro monetų kaldina dvylikos žvaigždžių apsuptą Estijos žemėlapį kartu su žodžiu Eesti (Estija).