– Jūs, kaip paslaugos teikėjas, jau radote išeitį? Nes nuo pirmadienio situacija keičiasi kardinaliai. 

– Tokio greito sprendimo per vieną dieną mes nesame suradę. Iš tiesų, dar reikės šiek tiek laiko tam, kad galėtume vienokį ar kitokį sprendimą priimti. 

– Nuo pirmadienio nebebus vežamos nei trąšos, nei naftos produktai. Ar ne?

– Per Baltarusiją, remiantis šiandien turima informacija, šie produktai negalės būti vežami. 

– Bet ne per Baltarusiją, o kita kryptimi – per Lenkiją?

– Per kitas šalis nėra jokių apribojimų vežti. Išskyrus tai, kad per Lenkiją vežant reikėtų keisti vėžę. Bet techniškai tai yra įmanoma. 

– Kiek galėtų kainuoti vėžės modifikavimas arba pritaikymas „Lietuvos geležinkeliams“? Ar būtų bendradarbiaujama su Lenkija? Ar jiems irgi tai būtų naudinga?

– Lenkijoje yra vadinamoji siauresnė arba europinė vėžė. Pas mus didžiojoje šalies dalyje yra vadinamoji plačioji vėžė. Pačios vėžės nereikia modifikuoti. Atvykus į terminalą reikėtų pakeisti traukinį į tokį, kuris pritaikytas siauresnei vėžei. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Niekaip nepatikėsiu, kad įmonė nebuvo pasiruošusi tokiam scenarijui, koks dabar yra. Tikriausiai buvo aptarta užsidarius Baltarusijos pusei, kiek laiko galėsime dirbti savo darbą ir vežti klientų trąšas ar naftą per kitą pusę. Per kiek laiko galėsite pradėti tai daryti? Ir ar tikrai nebuvo tam pasiruošta?

– Techniškai tai galima padaryti nors ir rytoj. Tam, kad tai būtų galima įgyvendinti, reikia abiejų pusių susitarimo. 

– Skaičiavote milžiniškus nuostolius, kuriuos sukėlė „Belaruskalij“ skandalas, o kokį minusą „Lietuvos geležinkeliams“ atneš ši situacija, kai reikės aplenkinėti Baltarusijos bėgius?

– Mes skaičiavome, kad praėjusiais metais gabenome apie milijoną tonų naftos produktų per Baltarusiją ir iki pusės milijono tonų trąšų iš Lietuvos. Galima sakyti, kad šie apribojimai palies iki 1,4 milijono tonų produkcijos. Jeigu nepavyktų rasti jokio sprendimo ir tas apribojimas galiotų visus metus, tai maždaug lemtų apie 17 milijonų eurų pajamų praradimą.