"Darbuotojai ne visada žino savo teises. Pavyzdžiui, kad, pateikus tokį prašymą darbdaviui, jį galima per tris darbo dienas atsiimti. O vis dar pasitaikanti praktika – iš anksto darbdavio parengtas prašymas dėl darbo santykių nutraukimo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių yra ydinga ir gali rodyti darbdavio nesąžiningumą. Toks, iš anksto parengtas prašymas, gali tapti vienu iš svarbių įrodymų kilus darbo ginčui dėl neteisėto atleidimo iš darbo, dėl kurio galima kreiptis į darbo ginčų komisijas, – teigia VDI Darbo ginčų komisijos darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė. – Viena iš priežasčių, kodėl taip elgiamasi, – tai darbdavio siekis išvengti išeitinių išmokų mokėjimo darbuotojui. Pasitaiko atvejų, kai darbdavys, negalėdamas suteikti darbuotojui darbo, spaudžia jį pasirašyti prašymą išeiti savo noru, pažada priimti atgal pagerėjus situacijai, bet to nepadaro. Todėl raginame darbuotojus išlikti budrius ir prireikus konsultuotis su VDI specialistais."

Parašius prašymą išeiti iš darbo savo noru, darbuotojas atleidžiamas pagal Darbo kodekso (DK) 55 straipsnį. Jis nustato, kad neterminuota ar terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Darbuotojas turi teisę atšaukti šį pareiškimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos.

Ginčui nusikėlus į teismą, atsižvelgiama ir į darbuotojo valios pareiškimo aplinkybes.

Jei darbo sutarties nutraukimo pagrindas neatitinka tikrosios darbuotojo valios, jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Nustačius darbdavio piktnaudžiavimą, gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad svarbu, jog darbuotojo pareiškimas atitiktų jo tikrąją valią, nebūtų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos.