Patarti, kaip kasdien protingai elgtis su pinigais, gali ne tik finansininkai. Geriausi patarėjai yra praktikai - žmonės, kurie turi patirties ir moka skaičiuoti savo pinigus. Ir nebūtinai tie, kurie uždirba daug. Tik gerokai vėliau įgyta patirtis tampa įvairiomis metodikomis ir įmantriais pavadinimais.

Tarkime, ilgamečiai stebėjimai rodo, kad žmogus be didelių pastangų ir suvaržymų gali sutaupyti 10 proc. įprastų išlaidų. Gerai pasistengęs – ir visus 30 procentų. Ir tai nebūtinai susiję su pajamomis.

Pavyzdžiui, kinai vidutiniškai išleidžia ketvirtadaliu mažiau negu uždirba, o Vakarų europiečiai – perpus mažiau. Lietuviai, kaip rodo dvejų metų senumo tyrimai (Statistikos departamento 2007 metų namų ūkių pajamų ir išlaidų tyrimas) sutaupo maždaug 13 proc. pajamų. Miesto gyventojai – maždaug 11 proc., kaimo gyventojai – beveik 18 proc. Beje, kaime gyvenančiųjų pajamos yra bent ketvirtadaliu mažesnės negu miestiečių.

Pajamų ir automobilio kainos santykis

Yra įvairių Vakaruose populiarių su asmeninių finansų valdymų susijusių rodiklių. Jie nustatomi darant prielaidą, kad žmonės gali sutaupyti dešimt ar trisdešimt procentų savo pajamų.

Tarkime, automobilis neturėtų kainuoti daugiau negu uždirbame per du mėnesius (kad per dvejus metus jam būtų galima sutaupyti arba už jį išsimokėti skiriant tam dešimtadalį savo pajamų). Perkamas būstas neturėtų kainuoti daugiau negu galima uždirbti per 2–6 metus (priklauso nuo palūkanų), kad už jį būtų galima išsimokėti per penkiolika metų skiriant tam tik 30 proc. pajamų.

Bet Lietuvoje siūlyti šias metodikas ne visada įmanoma. Todėl, kad mūsų pajamos yra nedidelės. Vidutinis atlyginimas, kurį gauna žmogus išskaičiavus mokesčius – 1 700 litų, taigi dviejų asmenų šeimos pajamos – tik 3 400 litų. Jeigu taikysime minėtas išlaidų apskaičiavimo metodikas, kažin apie kokį automobilį galima būtų kalbėti.

Greičiausiai apie tokį, kurio nuolatinis remontas per metus kainuotų tiek pat, kiek ir pats automobilis. Kita vertus, išlaidos naudojantis visuomeniniu transportu kartais gali būti didesnės negu naudojantis asmeniniu. Ypač jei važinėjame dažnai ir ne po vieną asmenį automobilyje.

Būsto kredito dydis

Būsto kreditų situacija Lietuvoje ne taip nukrypsta nuo vakarietišku rekomendacijų. Vidutinės šeimos ketverių metų pajamos – 163 000 litų, o vidutinė paskola būstui – apie 200 000 litų. Jei atsižvelgsime į tai, kad paskolas imančiųjų pajamos yra didesnės negu vidutinės, daugelio paskolos suma nedaug skiriasi nuo rekomenduojamos sumos pagal pajamas.

Gaudami vidutinį atlyginimą, didelių finansinių sukrėtimų nepatirsite, jeigu taupymo ir paskolų suma – ir būsto, ir vartojamosios, ir lizingo – neviršys 40 proc. pajamų. Aišku, jei liekančių pinigų pakanka pragyventi. Taigi jei uždirbate 2 000 litų į rankas, paskoloms ir taupymui galite skirti ne daugiau kaip 800 litų, jei gyvenate vienas. O jei gyvenate trise ir gaunate tokias pajamas, paskola jums būtų pernelyg didelė našta.

Norint sutaupyti, reikia drausmės

Jei norime ką nors sutaupyti, santaupoms skirtas lėšas irgi rekomenduojama vadinti išlaidomis. Kodėl? Todėl, kad taip tie pinigai tarsi dingsta iš kasdieninėms išlaidoms numatytų lėšų.

Taigi jei norime rasti pinigų taupyti, tai turėtume padaryti dar prieš išleisdami pinigus, o ne mėnesio pabaigoje žiūrėti, kas liko. Pavyzdžiui, gavę pajamų, atidedame 10 proc. taupyti, o tuomet dalijame likusius pinigus pagal poreikius.

Yra ir kitų būdų neišleisti pinigų daugiau, negu reikia. Tie, kas nemėgsta užsirašyti ir skaičiuoti, gali naudoti taip vadinamąją vokelių sistemą. Gavę atlyginimą, iš šios sumos atimate tai, ką norite sutaupyti, atimate būtinąsias išlaidas (pavyzdžiui, būsto mokesčius), o likusią sumą padalijate į keturias lygias dalis ir sudedate į vokus.

Vienai savaitei – vienas vokas. Jeigu pinigų liko, tai jau jūsų pinigai. Galite su jais daryti, ką norite – išleisti arba taupyti. Kiti, atskaičiavę bendroms išlaidoms reikalingas lėšas, pinigus padalija šeimos nariams.

Galima po lygiai, galima pagal kokią nors kitą taisyklę. Treti skirsto pinigus pagal išlaidų grupes: jų vokeliai turi pavadinimus: „Pramogoms“, „Drabužiams“, „Degalams“ ir pan. Ką daryti su sutaupytais pinigais? Priklauso nuo to, kam taupote.

Finansinės taupymo priemonės

Jei taupote pirkiniui, kurį ketinate įsigyti per artimiausius metus ar dvejus, bene tinkamiausia priemonė – indėlis banke. Tinka ir ekonomiškai stiprių valstybių obligacijų fondai. Jei taupote tolimesnei ateičiai – išlaidas numatote po penkerių ar dešimties metų – ir Jums priimtina tam tikra rizika už tikimybę uždirbti daugiau, negu galima gauti palūkanų už indėlius, pravartu pasidomėti investicijomis į akcijų rinkas.

Tokiam tikslui tinka ir investiciniai fondai, investuojantys į akcijas. Na, o jei tikslas susitaupyti išlaidoms po kelių dešimtmečių – galima rinktis ir per pajamų mokesčių lengvatas valstybės subsidijuojamas priemones – trečios pakopos pensijų fondus ar gyvybės draudimą.

Tačiau, žinoma, būtų labai neatsargu investuoti į akcijų rinkas, jei nėra sukaupta pakankama pinigų atsarga blogesniems laikams artimiausioje ateityje. Ši atsarga vis dėlto turi būti laikoma saugiai, nerizikingai, nors ir nepelningai.