Lietuvoje našlių pensija kompensuoja vieno iš sutuoktinių sukauptų ir nepanaudotų dėl mirties draudiminių lėšų perskirstymą kitam gyvenančiam sutuoktiniui, sako Vilniaus universiteto (VU) profesorius Boguslavas Gruževskis. Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rita Babianckaitė tikina, kad ateityje bus svarstoma ir vienišo žmogaus išmoka.

LRT Radijo klausytojas Zigmas iš Pasvalio domisi, kaip nusprendžiama skirti našlio pensiją. „Niekaip negaliu suprasti, kokiu principu yra mokama našlių pensija. Bandžiau įsivaizduoti:  jei vyras ir žmona nesusilaukė vaikų, tai kuo jie skiriasi nuo tų, kurie nugyveno gyvenimą vieniši ir nebuvo susituokę? Manau, kad yra diskriminuojama viena gyventojų grupė“, – tikina Zigmas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vyriausioji specialistė R. Babianckaitė sako, kad apie vienišiaus pašalpą svarstymų taip pat pasitaiko.

„Teisė gauti „Sodros“ našlių pensiją siejama ne tiek su vaikų turėjimu ar neturėjimu, kaip teigia klausytojas, bet su tuo, ar pats mirusysis turėjo įgijęs kažkokias teises „Sodros“ sistemoje ar ne“, – dėsto R. Babianckaitė.  Jeigu mirusysis turėjo atitinkamą stažą pensijai gauti arba pats tokią pensiją gavo, tai valstybė jo likusiam gyvam sutuoktiniui laiduoja teisę tam tikra apimtimi pasinaudoti jo mokėtomis įmokomis.

„Dėl to mes kalbame būtent apie našlių pensiją. Tai, apie ką kalba klausytojas, yra vienišo žmogaus išmoka, kurios šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato, tačiau apie ją jau diskutuojama ne vienerius metus“, – tikina pašnekovė.

Tam, kad tokia vienišo žmogaus išmoka atsirastų, R. Babianckaitės teigimu, reikėtų ją atsieti nuo „Sodros“. „Nebebūtų logiška ją sieti su stažo reikalavimais „Sodros“ sistemoje ar pensijos gavimo faktu. Tačiau apie tai bus diskutuojama ateityje“, – žada Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vyriausioji specialistė.

Kitose šalyse, pašnekovės žodžiais, tvarka įvairi: kai kur mokamos našlių išmokos, kai kur vienas gyvenantis pensininkas gauna didesnę valstybės paramą. „Pvz., kaimynai latviai tokios našlių pensijos iš viso neturi“, – tikina R. Babianskaitė.

VU Filosofijos fakulteto profesorius B. Gruževskis sako, kad našlių pensijos pagrindimas toks: anksčiau Europos šalyse ji buvo mokama tik moterims, kurios gyveno su vyrais, augino vaikus ir neturėjo savo uždirbtų pajamų. Tad našlių pensija iš dalies kompensavo jų pajamų praradimą mirus vyrui. Lietuvos atveju našlių pensija kompensuoja vieno iš sutuoktinių sukauptų ir nepanaudotų dėl mirties draudiminių lėšų perskirstymą kitam gyvenančiam sutuoktiniui. Taigi galima teigti, kad jokių diskriminacijos apraiškų nėra. Dabar dažnai kalbama, kad našlių pensijos mokėjimą tikslinga tobulinti arba jos atsisakyti.

B. Gruževskio nuomone, jos atsisakyti nėra tikslinga. Našlių pensijos, jo teigimu, būtų galima nemokėti, jei miręs žmogus neturėjo reikalingo stažo senatvės pensijai gauti. Našlių pensijos būtų galima nemokėti ir tokiu atveju, jeigu žmogus senatvės pensiją gavo, pvz., 20 metų arba išnaudojo savo sukauptų įmokų biudžetą. Našlių pensija, sako B. Gruževskis, –  dar viena paskata mokėti „Sodros“ įmokas, nors šiuo metu jos dydis yra gana mažas, todėl tikslinga svarstyti galimybę ją diferencijuoti, priklausomai nuo žmogaus mirties amžiaus. Kuo mažiau žmogus pasinaudojo savo įmokomis, tuo našlių pensija galėtų būti didesnė, mano ekspertas.