Lietuva per metus galėtų sutaupyti iki 0,5 mlrd. litų. Dabar šie pinigai išlekia pro importuotą kurą naudojančių katilinių kaminus, o vietos ištekliai trūnija.

Gamina tik mažą dalį

Energijos gavyba iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje, palyginti su senosiomis ES narėmis, nėra išplėtota. Specialistų skaičiavimais, maždaug apie 70 proc. šilumos energijos šalyje būtų galima gaminti naudojant būtent šiuos išteklius. Dabar tik 18 proc. visos šilumos energijos gaunama tokiu būdu.

Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, šalyje pakanka tiek atsinaujinančių energijos išteklių, tiek technologijų, leidžiančių pritaikyti juos šilumos energijai gaminti.

"Šiandien biomasės ištekliai yra du kartus pigesni už importuojamą iškastinį kurą. Už tai mūsų šilumos įmonės per metus sumoka apie 1 mlrd. litų. Jeigu jos naudotų vietos kurą, pavyzdžiui, biomasę, šilumos gamyba per metus kainuotų apie 0,5 mlrd. litų", – tikino V.Stasiūnas.

LŠTA skaičiavimais, biomasės tona naftos ekvivalento 2008 m. kainavo 680 litų, o įvežtinio kuro tona naftos ekvivalento šaliai atsiėjo apie 1,5 tūkst. litų. Be to, atsinaujinančių energijos išteklių nereikia importuoti, jie visi gali būti išgaunami šalyje.

"Lietuvoje turime 570 tūkst. t naftos ekvivalento kuro, kuris kasmet pražūsta", – skaičiavo V.Stasiūnas ir nurodė, kad pagrindiniai biomasės ištekliai Lietuvoje yra mediena, šiaudai ir komunalinės atliekos.

ES reikalavimai

Atsinaujinantiems energijos ištekliams vis daugiau dėmesio skiriama visame pasaulyje. Antai Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininko Rymanto Juozaičio teigimu, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas leidžia spręsti energetinės priklausomybės, gamtos taršos problemas.

"Visose pažangiose pasaulio šalyse energetika orientuojama į atsinaujinančius energijos išteklius, kurie ne tik pigesni, bet ir nekenksmingi aplinkai. Vietos išteklių naudojimas leidžia užtikrinti nacionalinį saugumą ir efektyviai spręsti pasaulinio atšilimo problemą", – konferencijoje "Iššūkis Lietuvos energetikai: švaistyti galimybes ar pasinaudoti Europos Sąjungos patirtimi" kalbėjo R.Juozaitis.

Pavyzdžiui, Danija ir Švedija iki 2050 m. numato iš viso atsisakyti iškastinio kuro šilumai gaminti. Lietuvoje gamtinės sąlygos panašios į Skandinavijos šalių, todėl ji taip pat turi tokias pačias galimybes naudoti biomasės išteklius.

Lietuva įsipareigojusi iki 2020 m. maždaug penktadalį visos energijos pagaminti naudodama atsinaujinančius energijos išteklius. V.Stasiūno nuomone, neišnaudojant biomasės išteklių potencialo, šiuos ES reikalavimus šaliai bus itin sunku įvykdyti.

"Elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių Lietuvoje pagaminama nedaug, šilumos taip galima pagaminti gerokai daugiau. Jeigu šilumos gamybos panaudojant biomasės išteklius dalį padidinsime iki 70 proc., šį reikalavimą galėsime lengvai įvykdyti", – svarstė LŠTA prezidentas.

Biurokratinės kliūtys

Vis dėlto novatoriška energijos gavybos sritis kelią Lietuvoje skinasi nelengvai. V.Stasiūno teigimu, plėtrą apsunkina ir biurokratiniai barjerai, ir gyventojų palaikymo stoka.

Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija iki šiol nėra parengusi reikalingų dokumentų gauti 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą. Šioje ministerijoje taip pat vilkinami poveikio aplinkai vertinimo procesai, nes sprendimai atidedami dėl aiškios politinės valios nebuvimo.

Kliūčių sudaroma ir savivaldybėse, kuriose vilkinami detaliojo planavimo darbai, įrenginių statyba neįtraukiama į bendrojo planavimo dokumentus.

"Iki kitų metų ES narės turi pateikti Europos Komisijai atsinaujinančių išteklių panaudojimo planą. Yra vilties, kad parengus planą, bus numatyti finansavimo mechanizmai ir nustatyta visos valstybės mastu, kur ir kokie šaltiniai bus naudojami energijai gaminti", – vylėsi V.Stasiūnas.

Pasak jo, nors iki 2020-ųjų yra užtektinai laiko, elektrinių statybos projektams įgyvendinti reikia trejų ketverių metų, todėl sklandžia šios srities plėtra verta pradėti rūpintis jau dabar.

Spręstų kitas problemas

Energijos gamybai panaudojus atsinaujinančius vietos energijos šaltinius, būtų išspręsta nemažai su šia sritimi iš pirmo žvilgsnio nesusijusių problemų. Viena aktualiausių šiuo metu – nedarbas. LŠTA skaičiavimu, jeigu Lietuvoje pavyktų biomasės išteklių naudojimą šilumos gamyboje padidinti iki 70 proc., papildomai būtų sukurta apie 10 tūkst. naujų darbo vietų.

Be to, pagerėtų ir šaliai itin svarbus prekybos balansas, nes, kaip minėta, šiuo metu didžioji dalis pinigų už energijos išteklius iškeliauja į užsienį, nors bent 0,5 mlrd. litų galėtų likti Lietuvoje.

Dar vienas svarbus aspektas – sąvartynai. Šiuo metu 95 proc. komunalinių atliekų palaidojama sąvartynuose, tačiau didžioji jų dalis galėtų būti naudojama energijos gavyboje. Tai įprastas reiškinys Vakarų šalyse.

"Atsinaujinantiems energijos ištekliams priskiriamos komunalinės atliekos plačiai naudojamos šilumos ir elektros gamybai visose ES valstybėse senbuvėse. Tai daugeliu rodiklių geresnis sprendimas, nei atliekas laidoti sąvartynuose", – įsitikinęs tarptautinės asociacijos "Euroheat & Power" viceprezidentas Lauersenas Biurgeris, skaitęs pranešimą minėtoje konferencijoje.

Kadangi apie 90 proc. visų komunalinių atliekų būtų paversta energija, dešimtmečiais pailgėtų sąvartynų eksploatacijos laikas, sumažėtų naujų vietų šiukšlėms laidoti poreikis.

Beje, dažnai klystama biomasę naudojančias elektrines ar katilines įvardijant kaip teršiančias aplinką. Nors deginant biomasę į aplinką išskiriamas anglies dvideginis, jo išskiriama lygiai tiek pat, kiek ir jai natūraliai yrant. Todėl biomasės naudojimas laikomas ekologišku energijos gavybos būdu.