Bendrovėse

Kanados kapitalo kvapas įkyrėjo

„Pajūrio mediena“ bandė malkomis kompensuoti gyventojams daromą žalą

Kanados kapitalo bendrovės „Pajūrio mediena“ kaimynystė erzina Pievų kvartalo nuosavų namų savininkus. Suodžiai, aštrūs kvapai, dulkės, triukšmas yra šių gyventojų beveik kasdieniai palydovai. „Pajūrio mediena“ yra viena iš labiausiai miestą teršiančių įmonių. Nors bendrovė investavo keletą milijonų litų ekologinei padėčiai gerinti, tačiau ne visos problemos išspręstos.

Papirkinėjo malkomis

Pievų gatvės, kuri yra prie pat bendrovės teritorijos, individualaus namo savininkas Juozas sakė, kad „Pajūrio medienos“ vadovai papirkinėjo žmones atveždami malkų, nors to jų niekas ir neprašė. „Atveždavo, išversdavo šalia namo malkų - matyt, tikėjosi, kad mes tylėsime ir niekur nesiskųsime,“- šyptelėjo Juozas. Jis pripažino, kad po investicijų padėtis pasikeitė. Nors šį pavasarį sodo obelys nuo suodžių žydėjo pilkai, bet vis dėlto tarša mažėjo. Rūpesčių kėlė skleidžiami kvapai. „Visai neseniai nuo „Pajūrio medienos“, net nepatogu sakyti, sklido dvėselienos smarvė,- raukėsi Juozas.- Turbūt iš pjuvenų kalnų, kurias jie baigia sudeginti. Pjuvenos ten gulėjo metų metus, nežinia, ko į jas buvo primaišyta.“

Kito šios gatvės namo gyventoją Viktoriją piktino triukšmas vakarais. „Kenčiame ir nuo smarvės bei suodžių,- sakė moteris.- Šiuo metu teršalų gal ir mažiau, bet žiemą nuo jų juodavo sniegas“.

Netoliese „Pajūrio medienos“ esančios Rokiškio gatvės individualaus namo savininkė Laima sakė, kad bendrovė mažiau teršia aplinką nei anksčiau. Tačiau kai pučia pietryčių vėjas, vis tiek į kiemą krinta suodžiai. Namo langai aplimpa pjuvenoms. Ji pastebėjo, kad kartais iš bendrovės katilinės kamino virsta ne balti, kaip dabar, o juodi dūmai. „Kai jie turi medienos, nevengia dirbti ir naktimis - tada negali užmigti,“- guodėsi Laima.

Skundėsi ir kiti pakalbinti šio kvartalo gyventojai.

Pažeidimų neranda

Pasak Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos agentūros vyresniosios inspektorės Irenos Žemgulienės, pagal leistiną išmetamų teršalų kiekį „Pajūrio mediena“ yra antroje vietoje po „Klaipėdos naftos“. „Pajūrio mediena“ savo katilinėje, kur kūrena pjuvenas, įdiegė kondensacinį ekonomaizerį. Šis mechanizmas duoda ir ekonominį ir ekologinį efektą. Krosnyje iki 180 laipsnių įkaitę dūmai kerta daug vamzdelių. Jie yra drėkinami vandeniu, todėl iš vėstančių dūmų į ekonomaizerio apačią iškrinta nesudegusios pjuvenų dalelės. Iš šio įrengimo jos pašalinamos siurbliais. Tuo pačiu keliais laipsniais pašildomas termofikacinis vanduo. Be to, dūmai į atmosferą patenka atvėsę iki 50 laipsnių

Uostamiesčio aplinkosaugininkai po bendrovės investicijų į ekologiją sanitarinėje zonoje - 100 metrų spinduliu aplink katilinę - pažeidimų neranda, tai yra ten neviršijama leistino išmetamų teršalų kiekio. Anot Irenos Žemgulienės, anksčiau „Pajūrio medienai“ buvo leidžiama į atmosferą per metus išmesti apie 34 tonas kietų dalelių, dabar - 5,3 tonos.

Anot Klaipėdos visuomenės sveikatos centro darbo higienos gydytojo Gedimino Matučio, tiriant aplinką už bendrovės sanitarinės zonos, pažeidimų nenustatyta. Sykį buvo nustatyta, kad po 22 valandos „Pajūrio mediena“ viršijo leistiną triukšmą. Visuomenės sveikatos centras ruošiasi atlikti aplinkinių gyventojų sveikatos tyrimus. Bus ne tik laboratoriniai tyrimai, bet ir apklausiami žmonės, kokį poveikį jų sveikatai padarė „Pajūrio medienos“ kaimynystė.

Kalti kūrikai

„Pajūrio medienos“ ekonomikos direktorius Antanas Lukaševičius pripažino, kad „Klaipėda“ pagrįstai kritikavo bendrovę už teršiamą aplinką. Tačiau dabar, pastačius katilinėje kondensacinį ekonomaizerį už milijoną 857 tūkst. litų, pasak A.Lukaševičiaus, aplinka teršiama minimaliai. Šį įrenginį bendrovė įdiegė viena pirmųjų Pabaltijo šalyse. „Jei pasitaikė didesnių nei leistina išmetimų - kalti kūrikai, - teisinosi ekonomikos direktorius.- Todėl aplinkinės šeimininkės skundėsi taškuotais skalbiniais ir gėlėmis“. Jis buvo nepatenkintas bendrovės ryšiais su vietiniais gyventojais, todėl bandė rasti bendravimo būdų. „Aplinkiniams gyventojams dovanodavome malkų, kad tik jie nepyktų už tai, ką mes darome,“- prisiminė ekonomikos direktorius A.Lukaševičius. Jis pasidžiaugė, kad 10 kartų sumažino aplinkos teršimą palyginti su leistinomis normomis. Be to, ekonomaizeris padeda sutaupyti 20 proc. šilumos, kuri nepatenka į aplinką ir nedidina „šiltnamio efekto“.

Ekonomikos direktorius sakė, kad tinkamai neįvertinama bendrovės teikiama nauda miestui. Čia dirba 500 klaipėdiečių, kurių vidutinis atlyginimas pusantro tūkstančio litų. Bendrovė pagamina pigios šilumos, kurią 4,64 cento už kilovatvalandę parduoda „Klaipėdos energijai“. Pelnas lieka pastarajai miesto savivaldybės bendrovei. „Jie iš mūsų kasmet laimi apie 800 tūkst. litų,“- pastebėjo A.Lukaševičius. „Pajūrio medienos“ metinė apyvarta 120 milijonų litų. Nuo 1999-ųjų į gamybą investavo 68,8 milijonus litų: iš jų tik 3,8 į pastatus, o 65 į naują techniką. Beveik visi bendrovės įrengimai šiuolaikiški.

Ekonomikos direktorius nežinąs, kaip dar labiau sumažinti triukšmą nei dabar skleidžia nauji įrengimai. Jis pastebėjo, kad penkių aukštų namo dydžio pjuvenų kalnai, kurie jau baigiami sukūrenti, šiek tiek sulaikydavo garsą. Bendrovės teritorijoje buvo sukaupta 120 tūkst. kubinių metrų pjuvenų. „Toks kiekis tilptų tik į du tūkstančius vagonų,“- sakė A.Lukaševičius. Gegužę „Pajūrio mediena“ investavo pusantro milijono litų, kad būtų mažiau skleidžiama dulkių ir triukšmo. Ekonomikos direktorius mano, kad bendrovė neviršija leistino garso lygio.

Nemokėjo PVM

„Pajūrio medienai“ mokesčių inspekcija negrąžina apie penkis milijonus pridėtinės vertės mokesčio. Pasak A.Lukaševičiaus, tai atsitiko todėl, kad kai kurie pardavėjai, bendrovei tiekiantys medieną iš privačių miškų, apgaudinėjo valstybę ir nemokėjo PVM. Jis teigė, kad „Pajūrio mediena“ šį mokestį sumokėdavo, tačiau bendrovė negali kontroliuoti pardavėjų, ar jie sąžiningai atsiskaito su valstybe. „Kol vyksta tyrimas, mums lėšos negrąžinamos, - pyko ekonomikos direktorius.- Lyg būtume atsakingi už svetimas finansines aferas“. Jis pripažino, kad suplanuoti dideli pirkimai iš privačių miškų pardavėjų - „Pajūrio medienos“ strateginė klaida.