Plano rengėjai tikisi, kad iki 2025 metų reguliuojama rinka ir daugiašalė prekybos sistema išaugs ketvirtadaliu, sutelktinio finansavimo rinka – dukart, o bendrovių, išleidusių obligacijas, skaičius – trim ketvirtadaliais.

„Akivaizdu, kad stipri kapitalo rinka sujungia ir norinčius pasiskolinti, ir norinčius investuoti, ir taip išgaunamas bendras interesas, racionaliausiai panaudojami finansiniai ištekliai, o verslui suteikiamos papildomos galimybės plėstis“, – antradienį pristatydama plano gaires Vyriausybėje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ministrės teigimu, po 2009 metų finansų krizės Lietuvos įmonių kapitalizacijos lygis gerokai nukrito ir iki šiol neatsistatė.

„Jeigu kažkada turėjo 33 proc. BVP ir akcijų kapitalizacijos santykį, tai pernai šis santykis tesiekė 9,5 proc., kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra apie 70 procentų“, – pabrėžė G. Skaistė.

„Šis santykis yra vienas iš žemiausių ES, todėl akivaizdu, kad reikia visų institucijų bendrų sprendimų, šiai situacijai pakeisti“, – pridūrė ji.

Plane numatomos konkrečios priemonės, kaip tobulinti teisinį reguliavimą, įskaitant Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, investicinės sąskaitos įteisinimą bei kitus pokyčius, kurie paskatintų mažas ir vidutines įmones pritraukti finansavimą leidžiant vertybinius popierius, išplėsti pensijų fondų galimybes investuoti į įvairesnes finansų rinkos priemones, leisti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus įtraukti valstybės valdomas įmones.

Planą parengė Finansų bei kitos ministerijos, Lietuvos bankas ir verslo organizacijos. Jį trečiadienį pasitarime svarstys Vyriausybė.