„Papildomas finansavimas reikšmingai prisidės prie išaugusių nacionalinio saugumo poreikių ir leis gerokai paspartinti visos reikalingos infrastruktūros įrengimą“, – penktadienį išplatintame ministerijos pranešime teigė krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys.

Didžioji dalis laikino solidarumo įnašo lėšų bus skiriama Rūdninkų poligono plėtrai, įrengiant apgyvendinimo infrastruktūrą, šaudyklas ir kitą mokymams skirtą infrastruktūrą, šaudmenų ir sprogmenų sandėlius, taip pat vidaus kelių tinklo plėtrai, privažiuojamojo kelio į poligoną rekonstravimui.

Numatoma, kad karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektams skirtos laikino solidarumo įnašo lėšos sudarys 380 mln. eurų.

Atmetus Rūdninkų poligonui planuojamus skirti pinigus, likusias lėšas Susisiekimo ministerija paskirstys įvairiems dvigubos paskirties karinio mobilumo projektams.

Gegužės 16 dieną įsigaliojęs laikinas bankų solidarumo įnašas mokamas nuo bankų grynųjų palūkanų pajamų dalies, daugiau nei 50 proc. viršijančios ankstesnių 4 metų grynųjų palūkanų pajamų vidurkį.

Pirmąją įnašo įmoką šalies komerciniai bankai turi sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos, tačiau Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė liepos pabaigoje BNS teigė, kad vis dar neaiški jo skaičiavimo ir mokėjimo tvarka

Laikinas mokestis pasiūlytas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant daugiau kaip 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu dėl Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.