Sausio mėnesio duomenimis, ilgiau nei metus nedirbo beveik 31 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 4,4 proc. mažiau nei prieš metus.

Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė sako, jog ilgalaikio nedarbo rodiklis pastaraisiais metais mažai kito, jo tendencijos išliko panašios.

„Sudėtingiausia situacija kaimiškose vietovėse – čia 70–80 procentų ilgalaikių bedarbių yra vyresnio amžiaus, jie dar 5–15 metų turėtų būti aktyvūs darbo rinkoje“,  – pranešime sakė G. Sinkevičė.

Pagal išsilavinimą vyrauja žema ilgalaikių bedarbių kvalifikacija – daugiau nei trečdalis (30 proc.) jų neturi jokio profesinio pasirengimo, tuo metu su aukštuoju universitetiniu ar koleginiu išsilavinimu – 19 proc.

Didžiausią dalį (54 proc.) ilgalaikių bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų asmenys (16,5 tūkst.), iš jų penktadalis yra vyresni nei 60 metų (6,5 tūkst.), o mažiausią dalį sudaro jaunimas iki 29 metų (8,8 proc.).

Užimtumo tarnybai tarpininkaujant į darbo rinką pernai sugrįžo 23,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių – 3,1 proc. daugiau nei 2023 metais. Dar 23,4 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą.

Daugiausia ilgalaikių bedarbių šių metų pradžioje buvo Lazdijų (37 proc.), Ignalinos (29 proc.), Kazlų Rūdos (29 proc.). Mažiausiai – Neringos ir Skuodo (po 9 proc.) savivaldybėse.