Politikas teigia tokį reikalavimą išsakęs ir už pirkimus atsakingos Gynybos resursų agentūros vadovui.
„Privalo daugėti (darbuotojų – BNS). Yra Gynybos resursų agentūros vadovui pateiktas reikalavimas rasti daugiau pirkimų specialistų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė R. Kaunas.
Pasak jo, krašto apsaugos sistema nebuvo paruošta dirbti su tokio dydžio gynybos biudžetu, kuris skiriamas pastaraisiais metais.
Ministras pripažino, kad jam kyla iššūkis motyvuoti komandą dirbti su žmogiškaisiais resursais ir tvarkomis, kurios egzistuoja dabar, bet tuo pačiu keisti sistemą.
BNS rašė, kad kitąmet Vyriausybė siūlo gynybai skirti lygiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba daugiau nei 4,8 mlrd. eurų.
Šiemet finansavimas eurais buvo panašus, bet jo procentinė išraiška nuo ekonomikos dydžio yra didesnė – apie 5,38 proc. BVP.
R. Kaunas sakė, kad su personalo ir kitais iššūkiais susijęs ir netolygus gynybos biudžeto vykdymas, kai didesnė dalis skiriamų lėšų panaudojama metų pabaigoje.
„Sistema nėra tobula, nes nebuvo paruošta, nebuvo priimta daugiau žmonių, nebuvo skaitmenizuota pakankamai, neįdiegti modernūs įrankiai, kurie leidžia taupyti laiką ir didinti efektyvumą“, – teigė ministerijos vadovas.
Jis pabrėžė, kad lėšų panaudojimo kultūra turės keistis nuo 2027 metų, nors pastaraisiais metais biudžetai vykdomi vis labiau pagal planą.
Pasak politiko, krašto apsaugos sistemos tradicija vykdyti didesnę dalį mokėjimų metų pabaigoje susiklostė dėl pinigų gynybai trūkumo ankstesniais laikais.
„Krašto apsaugos ministerijai neužtekdavo finansavimo ir į ketvirtą ketvirtį sukrisdavo visi pagrindiniai mokėjimai. Jeigu pritrūkdavo biudžeto pinigų, nes tiesiog asignavimas buvo per mažas, (...) tada tą trūkumą paimdavo jau iš naujų metų“, – sakė R. Kaunas.
„Šiandien mes tikrai tą sistemą galime pakeisti, nes asignavimas yra visai kitokio lygio“, – pridūrė jis.
(be temos)