Kauną pirmą iš penkių didmiesčių pasiekė suspaustas gamtines dujas naudojantys autobusai. Juos vakar apžiūrėjęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis papasakojo ir apie kitus miesto transporto projektus.

Patogūs keleiviams

Į Kauno gatves artimiausiu metu išvažiuos 8 autobusai "Solaris Urbino 12 CNG". Iš viso Kauno miestui skirta lėšų 24 suspaustas gamtines dujas naudojantiems autobusams. Visi jie pasieks miestą iki birželio pradžios.

"Norėjome kauniečiams pateikti kuo geresnius ir modernesnius autobusus", – teigė bendrovės "Kauno autobusai" generalinis direktorius Mindaugas Grigelis. Mašinose įrengtos oro kondicionavimo ir ventiliavimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros su vaizdo įrašymo sistema, informacinė švieslentė keleiviams. Ties pirmomis ir antromis durimis įrengtos rampos su mechaniniu valdymu, skirtos neįgaliųjų vežimėliams įvažiuoti.

Geri techniniai duomenys

"Užpildžius dujų balionus, autobusai galės nuvažiuoti ne mažiau kaip 400 km. Tad, vieną kartą pripildžius balioną, transporto priemonės galės dirbti mieste visą dieną", – aiškino M.Grigelis. Balionai apsaugoti nuo atmosferos poveikio, užtikrinta galimybė prireikus išleisti dujas.

Iš nerūdijančio plieno pagamintai važiuoklei autobusų gamintojai suteikė 12 metų garantiją, nepriklausomai nuo transporto priemonės ridos. Agregatams ir detalėms "Solaris Bus and Coach" suteikė dvejų metų garantiją.

Pasieks ir kitus miestus

Pirmųjų į Kauną atgabentų autobusų pristatyme dalyvavo ir susisiekimo ministras E.Masiulis. Jo vadovaujama ministerija atsakinga už ekologinio viešojo transporto plėtros projektą.

"Kaunas sugebėjo išvengti teismų dėl viešųjų pirkimų, todėl čia jau matome pirmąją autobusų partiją", – džiaugėsi ministras. Įlipęs į vieną iš autobusų jis išbandė vairuotojo kabinos pranašumus, susipažino su techninėmis autobuso ypatybėmis.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestus pasieks 84 suspaustas gamtines dujas naudojantys autobusai. Tam bus skirta 74,4 mln. litų ES paramos. "Tikiuosi, ir kiti miestai greičiau išspręs savo procedūrinius keblumus ir įsigis numatytą skaičių ekologiško transporto", – vylėsi ministras.

Bus daugiau projektų

E.Masiulis sutiko, jog autobusai turėtų važinėti tvarkingomis miesto gatvėmis, tačiau akcentavo, kad už jų priežiūrą atsakinga savivaldybė. "Centrinė valdžia kasmet skiria lėšų kelių priežiūrai, o prioritetus numato vietos savivalda. Ji taip pat turi prisidėti prie gatvių tvarkymo iš savo biudžeto", – aiškino jis.

Pasak E.Masiulio, Kaunui šiemet – sudėtingas laikotarpis dėl didelio lėšų poreikio Panemunės tilto rekonstrukcijai.

Miestas iš valstybės biudžeto ir ES fondų keliams šiemet turėtų gauti apie 30 mln. litų, iš kurių didžiausia suma teks A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcijai.

Iš stambesnių transporto projektų, kurie netolimoje ateityje bus įgyvendinami, E.Masiulis minėjo Islandijos plento rekonstrukciją. "Tai bene labiausiai apkrautas transporto srautu kelias, todėl čia numatoma 10 km ruože įrengti po tris eismo juostas abiejose pusėse", – teigė ministras.

E.Masiulis džiaugėsi, kad Kaune pradėta intermodalinio terminalo statyba, kuri plėsis iki laisvosios ekonominės zonos, rengiamasi įkurti viešąjį logistikos centrą, atvesti europinę vėžę. "Kaunas yra transporto mazgas ir čia plėsis logistikos verslas, bus kuriamos naujos darbo vietos", – įsitikinęs jis.

Šiemet už Susisiekimo ministerijos skirtas lėšas taip pat turėtų prasidėti naujos krovininės prieplaukos statyba Nemuno pakrantėje ties Marvele.