Pasak pašnekovo, Vyriausybei leidus kavinės ir barams nuo balandžio pabaigos atnaujinti veiklą lauke, žmonės noriai lankydavosi šiose vietose.

„Žmonės džiaugėsi, jų buvo daug ir visi pasiilgę. Jiems turbūt nusibodo namie sėdėti, nori bendrauti, matytis vienas su kitu, šnekėtis. Tik oras pagadino viską, nes lauko kavinių ir barų veikla labai nuo oro priklauso“, – Eltai sakė R. Pranka.

Vis dėlto, anot jo, saugumo reikalavimai, kuriais vadovaujantis privalo dirbti atsidarę kavinės ir barai, yra pertekliniai. Vienas keisčiausių reikalavimų, anot jo, yra būtinybė kiekvienam lankytojui užtikrinti skiriamą ne mažesnį kaip 10 kvadratinių metrų plotą.

„Žmogui turi būti skiriama 10 kvadratinių metrų, dauguma vietų yra po 60 kvadratinių metrų, iki 100. Tai nuo 4 iki 10 žmonių gali viduje sėdėti. Kodėl 10 kvadratų, kodėl ne 5 ar 3? Sunku suprasti. Gal sumažins tą reikalavimą, nes naudos yra mažai“, – teigė jis.

Lauko kavinėms yra neribojamas laikas, o viduje veikiant jau ribojama. Kuo šie atvejai skiriasi?

„Kas gerai, kad lauko kavinėse leidžiama po 5 sėdėti. Tik tame logiką sunku suprasti – kam tie atstumai, jei prie suoliukų gali tiek žmonių sėdėti?“, – stebėjosi R. Pranka.

Vykdyti įprastą veiklą, pasak Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidento, trukdys ir ribojamas darbo laikas kavinių ir barų patalpų viduje.

„Lauko kavinėms yra neribojamas laikas, o viduje veikiant jau ribojama. Kuo šie atvejai skiriasi? Sakyta, kad išgėrusių žmonių galime nesulaikyti, atstumai nebus išlaikomi. Bet tokiuose paaiškinimuose, mūsų manymu, nėra logikos. Klausimas kyla ir dėl to, kodėl būtent iki 22 valandos, kuo remiantis nustatytas šis laikas“, – teigė pašnekovas.

Nuo pirmadienio įsigalioja leidimas visiškai atsidaryti restoranams, barams ir kitoms viešojo maitinimo vietoms.

Kavinės, restoranai, barai ir kitos pasilinksminimo vietos, esančios uždarose patalpose, galės veikti nuo 8 iki 22 valandos.