Šiai savivaldybei esant tarp potencialių lokacijų būsimam statiniui, politikai teigia atrankoje pasigendantys skaidrumo, taip pat ragina institucijas numatyti milijonę kompensaciją tam regionui, kuriame bus nuspręsta statyti objektą.

„Mes nesame radikalai ar populistai, kurie sakytų, kad jokioje Lietuvos teritorijoje, savivaldybėje tas projektas neturėtų būti įgyvendintas. Mes suvokiame, kad tai turi įvykti kažkurioje Lietuvos savivaldybėje. (...) Klausimas yra, negi sunku kalbėti apie 20–25 mln. eurų kaip išankstinę kompensaciją, subsidiją savivaldybei, kuri keliolikos metų bėgyje būtų atrinkta kaip ta, kuri prisiimtų visos valstybės naštą?“, – spaudos konferencijoje sakė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.

Savo ruožtu, Nacionalinio krizių valdymo centras (NKVC), reaguodamas liepą Baltarusijos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie Lietuvoje neva ketinamas saugoti branduolines atliekas iš visos Europos Sąjungos (ES), perspėjo IAE apie galimą dezinformacijos ataką, BNS trečiadienį patvirtino centro atstovas Darius Buta. 

„Šiuo atveju buvo informacija ir indikacijos iš institucijų apie Baltarusijoje pasirodžiusią dezinformaciją apie tai, kad Lietuvoje bus neva saugomos Europos Sąjungos atliekos, kas yra visiška netiesa. Tai aiški informacinė ataka, kuri gali būti susijusi su tuo, kad labai aiškiai indikuojame, kad Astravo atominė elektrinė nėra saugi“, – BNS teigė D. Buta.

Jis pabrėžė, kad perspėjimai buvo susiję tik su pranešimais Baltarusijos žiniasklaidoje.

Tiek M. Varaška, tiek Sūduvos šiaurinėje rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas parlamentaras Giedrius Surplys BNS teigė nesulaukę įspėjimų iš už nacionalinį saugumą atsakingų institucijų dėl trečiadienį rengtos spaudos konferencijos, kurioje kritikuotos būsimo IAE atliekyno vietos atrankos procedūros.

Pasigenda savivaldybių, aplinkosaugininkų įtraukimo

Giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų, prieš tai atlikus tyrimus bei įvertinus vietų geologinį tinkamumą, saugos, aplinkos apsaugos, socialinius ir ekonominius kriterijus.

Jam šiuo metu yra atrinktos 77 potencialios vietos 29-iose savivaldybėse.

„Tai, kaip procesas prasidėjo ir kaip jis vyksta, netenkina nei Kazlų Rūdos savivaldybės, kuri jau prieš pusantrų metų atsidūrė tokio galimo atliekyno vietos parinkimo taikinyje, nei kitų savivaldybių“, – sakė M. Varaška.

Jis teigė pasigendantis informacijos apie energetikos ministro patvirtintos atliekyno vietos parinkimo darbo grupės sudėtį, jos suformavimą, posėdžius, sprendimus, taip pat kodėl į ją neįtraukti savivaldybių asociacijos ar nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų atstovai.

Anot Kazlų Rūdos mero, neaišku ir kaip vyksta giluminio radioaktyvių atliekų atliekyno atrankos procesas. Pasak jo, savivaldybėms nebuvo pateikta informacija apie jame dalyvaujančius ekspertus, o vėliau paaiškėjo, kad tai yra IAE darbuotojai.

„Negali būti ekspertais asmenys, kurie pavaldūs organizacijai, perkančiai tyrimus. Kitas momentas – abejojame, ar apskritai Lietuvoje gali būti vietoje gyvenantys asmenys ekspertais, nes visi yra šališki, o nei vienas ekspertas nenorės duoti teigiamų išvadų tai vietovei ar aplinkai, kurioje gyvena jis ar jo artimieji. Tai galėtų būti tik užsienio ekspertai“, – kalbėjo M. Varaška.

Ragina atliekyną statyti prie IAE

Sūduvos šiaurinėje rinkimų apygardoje, kurios teritorija sutampa su Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija, į Seimą išrinktas parlamentaras Giedrius Surplys giluminio atliekyno vietos atrankos procesą pavadino gyventojų bei kaimyninių šalių „sudirginimu“ bei „demokratijos imitacija“.

„Man šis procesas yra nesuprantamas ir keistas nuo pat pradžių, nes statysime mes tą atliekyną tik po penkiasdešimties metų, o sprendimą, kur jį statysime, (priimsime – BNS) tik po dvidešimties metų“, – spaudos konferencijoje sakė G. Surplys. 

„Mes sugebame sudirginti 29 savivaldybių gyventojus. Maža to, sugebame eilinį kartą sudirginti savo kaimynus, nes net ir viena Latvijos savivaldybė kelia klausimą, kad viena iš tų 77 vietų gali rastis aštuonis kilometrus nuo Augšdaugavos (Aukštutinės Dauguvos savivaldybės Latvijoje – BNS)“, – pridūrė Seimo narys.

Tiek Kazlų Rūdos meras, tiek G. Surplys sako, jog tinkamiausia vieta tokiam objektui būtų Visagino savivaldybė, esanti netoli Ignalinos atominės elektrinės.

„Mes neturime argumentuoto atsakymo, kodėl negalima palikti atliekų arba giluminio sąvartyno įrengti pačioje Visagino savivaldybėje, nevežant šių atliekų per Lietuvą į kitą teritoriją“, – teigė M. Varaška.

„Tada su bendruomene susitarti yra paprasčiau, nes ten dirba specialistai, kurie dirba su atomine energetika, kurie yra ten įdarbinti“, – sakė G. Surplys.

Jis pridūrė prieš metus iš energetikos ministro Dainiaus Kreivio išgirdęs, kad atliekynas turėtų būti Visagine.

Pasak Seimo nario, komunikuoti apie būsimo atliekyno vietą reikėtų tuomet, kai būtų aiškios keturios–penkios potencialios jo lokacijos.

Daugiausia potencialių atliekyno vietų atrinkta pietvakarių, pietų, pietryčių ir rytų Lietuvoje. Devynios tokios vietos yra Zarasų rajone, po aštuonias – Alytaus ir Vilniaus, po septynias – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos rajonuose.

Penkios vietos atrinktos Lazdijų ir Molėtų, po tris – Elektrėnų, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose, po dvi – Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Prienų, po vieną – Druskininkų, Pagėgių ir Kalvarijos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Rokiškio bei Ukmergės rajonuose.

IAE giluminio atliekyno projekto vadovas Andrius Vyšniauskas anksčiau yra sakęs, kad atliekynui ant žemės bus reikalingas iki 200 hektarų plotas: iki 40 ha – statiniams, o likęs plotas – iškastos uolienos laikymui.

Ilgaamžės radioaktyviosios nuo 2009 metų neveikiančios IAE, kurią planuojama uždaryti iki 2038-ųjų, atliekos dabar saugomos laikinose saugyklose. Vėliau jos bus perkeliamos į giluminį atliekyną.

IAE: ieškant atliekyno vietos svarstoma įtraukti daugiau dalyvių, mokėti kompensacijas

Kazlų Rūdos politikams kritikuojant vietos planuojamam pastatyti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui paieškas, elektrinė tikina, jog į šį procesą ateityje svarstoma įtraukti daugiau suinteresuotų dalyvių.

„Ateityje svarstant ekonominius, socialinius giluminio atliekyno lokacijos atrankos kriterijus neatmetama galimybė prisitraukti ir daugiau institucijų, ekspertų ar suinteresuotų šalių, tačiau šiuo metu vyksta ekspertiniai vertinimai, bandant išsiaiškinti galimas atliekyno įrengimui tinkamiausias vietas“, – komentare BNS trečiadienį sakė IAE atstovas Saulius Jansonas. 

„Būtent dėl šios priežasties šiandien negalime besti pirštu į vieną savivaldybę ir nuspręsti, kad giluminis atliekynas bus įrengtas, pavyzdžiui, Visagine, nes būtina užtikrinti aplinkos ir visuomenės saugą“, – pridūrė jis.

Pasak S. Jansono, be kita ko, taip pat svarstoma skirti kompensaciją tai savivaldybei, kurioje bus nuspręsta statyti objektą.

„Kompensaciniai mechanizmai galiausiai atrinktai ir su būsimu projektu sutikusiai savivaldybei yra ir bus svarstomi. Merai jau dabar gali teikti savo siūlymus, kurie leistų preliminariai įsivertinti galimą kompensacinio mechanizmo kūrimo poreikį“, – sakė IAE atstovas.

S. Jansonas pabrėžė, kad informuojant apie būsimo atliekyno statybas ir vietos jam paieškas siekiama užtikrinti „maksimalų proceso skaidrumą ir atvirumą visuomenei, bendradarbiaujama su užsienio ekspertais.

„Nuolatinį ryšį su visuomene planuojame išlaikyti per visą projekto gyvavimo ciklą, todėl visi tyrimai bei numatytos tolimesnių etapų veiklos yra ir bus viešinamos, pateikiamos rezultatų ataskaitos“, – teigė IAE atstovas.

Jis pridūrė, kad Kazlų Rūdos merui anksčiau jau asmeniškai buvo atsakyta į trečiadienį jo iškeltus klausimus.

S. Gentvilas: vieta būsimam IAE atliekynui bus derinama ir su kaimynėmis

Antroje šio šimtmečio pusėje planuojamo pastatyti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno vieta bus derinama ir su Latvija ir kitomis kaimynėmis, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Jie (latviai – BNS) buvo išreiškę viešą pranešimą spaudai, bet ne vietoje ir ne laiku. Mes po to su latviais pasišnekėjome, jie suprato, kad čia yra tik preliminarus vertinimas. Vis tiek mes, kaip Lietuva, pagal tarptautines konvencijas turime tokią teritoriją surasti Lietuvoje, patys turime išsispręsti. Radioaktyvios atliekos turi būti tvarkomos ten, kur jos susidaro, o ne eksportuojamos“, – BNS trečiadienį sakė S. Gentvilas.

„Bet koks derinimas vyks su jais irgi, arba su kaimyninėmis valstybėmis“, – pridūrė jis.