Lietuviai taupo ir keliaudami – šįmet kelionių draudimo polisų parduodama trečdaliu mažiau negu praėjusiais metais. Tačiau draudikai įspėja, kad privalomasis sveikatos draudimas padengs ne visas išlaidas.

Žada visapusę apsaugą

Privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudęs ES gyventojas turi teisę bet kurioje Bendrijos šalyje gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas už tokią pat kainą, kaip ir ES šalies, kurioje lankosi, gyventojai. Tam, kad galėtų pasinaudoti šia teise, laikinai vykdamas į kitą ES šalį, asmuo privalo turėti Europos sveikatos draudimo kortelę.

Vis dėlto draudimo bendrovės rekomenduoja prieš vykstant net į artimiausią užsienį įsigyti papildomą kelionės draudimą. Kodėl?

"Toks draudimas ne tik dengia medicinines išlaidas, bet ir apsaugo nuo platesnio spektro rizikų", – pabrėžė bendrovės "PZU Lietuva" Produktų ir rizikos valdymo departamento ekspertė Gitana Beinorienė. Draudimo išmoka, anot jos, mokama tada, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas, jeigu prarandamas arba vėluoja apdraustojo bagažas, atidedama, neįvyksta arba nutraukiama kelionė. Be kita ko, toks draudimas kompensuotų nuostolius, jei dingtų kelionės dokumentai, sugestų ar būtų pavogta transporto priemonė.

Gresia netikėtos išlaidos

Dažnas Europos sveikatos draudimo kortelę turintis lietuvis keliauja nė nesusimąstydamas, jog šis privalomasis draudimas dengia ne visas medicinines išlaidas. Turint tik tokį draudimą tektų pačiam sumokėti už ligoninėje praleistą laiką, nekompensuojamas ir palaikų transportavimas į Lietuvą.

G.Beinorienė siūlo apskaičiuoti, kiek papildomų išlaidų patirtų žmogus, neturintis specialaus kelionių draudimo, jeigu, tarkime, slidinėdamas kalnuose susilaužytų koją.

"Jam tektų mokėti už sraigtasparnį, kuris nugabentų į gydymo vietą, vėliau tektų užsisakyti dvi vietas lėktuve arba būti gabenamam specialiu medicinos transportu lydint medicinos personalui. O jeigu artimiausia gydymo įstaiga būtų privati, išlaidos dar išaugtų", – aiškino pašnekovė. Sraigtasparnio paslaugos gali kainuoti apie keliasdešimt tūkstančių litų.

Bendrovės "Ergo Lietuva" Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos departamento direktorius Audrius Pilčicas įsitikinęs, kad sunkmečiu gyventojai turėtų labiau rūpintis draudimu, nes bet kokius nuostolius dabar kompensuoti savo jėgomis yra kur kas sunkiau. Užsienyje poilsiautojai gerokai daugiau nei įprastai vaikšto, todėl padidėja ir nelaimingų atsitikimų, traumų tikimybė.

Papildomai neapsidraudęs asmuo užsienyje gali kreiptis tik į valstybinei sveikatos apsaugos sistemai priklausančias įstaigas. Kreipusis, pavyzdžiui, į viešbučio gydytoją ar privačią įstaigą, tektų sąskaitą apmokėti pačiam. Apsidraudusiems kelionių draudimu atlyginamos ir privačiose medicinos įstaigose patirtos išlaidos.

Keliautojai linkę rizikuoti

Draudimo bendrovių atstovai teigia pastebėję, kad sunkmečiu lietuviai ėmė labai taupyti – kelionių draudimo polisų šįmet parduodama trečdaliu mažiau negu praėjusiais metais.

"Žmonės ėmė mažiau keliauti, o tie, kurie keliauja, įvertina ne tik riziką, bet ir finansines galimybes, koks draudimas jiems naudingesnis", – kitą priežastį nurodė G.Beinorienė. "PZU Lietuva" per šių metų sausio–kovo mėnesius sudarė 30 proc. mažiau draudimo sutarčių nei pernai per tą patį laikotarpį. Tokia pat ir "Lietuvos draudimo" statistika.

A.Pilčicas skaičiuoja, kad pernai apsidrausdavo du iš trijų keliautojų. 2008 m. "Ergo Lietuva" sudarė beveik 90 tūkst. draudimo sutarčių, tai yra beveik trečdaliu daugiau nei 2007 m. Šįmet ši draudimo bendrovė, kaip ir kiti rinkos dalyviai, tokiais įspūdingais skaičiais pasigirti nebegali.

"Savaitei draudimas asmeniui kainuoja nuo 14 litų. Gal tiek vertėtų paaukoti, kad kelionė būtų rami", – A.Pilčicas viliasi, kad kelionių draudimas prasidėjus sezonui išpopuliarės.

Draudikai teigia, kad dažniausiai draudžiamasi keliaujant į Europos šalis. Žiemą daugiau keliaujama į Austriją, Šveicariją, Slovakiją, Prancūziją, o vasarą – į Turkiją, Egiptą, Tunisą.

Jonas Stasinas, "Lietuvos draudimo" Asmens žalų skyriaus vadovas

Išlaidos už ES šalyse suteiktas būtinosios pagalbos sveikatos priežiūros paslaugas kompensuojamos tik tiems Lietuvos gyventojams, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu.

Daugelyje ES šalių jau nustatyta tvarka, kai privalomasis sveikatos draudimas apmoka dalį sveikatos priežiūros paslaugos kainos, o likusią dalį turi susimokėti pats pacientas realiais pinigais arba drausdamasis savanorišku sveikatos draudimu. ES šalyse ne visos sveikatos priežiūros įstaigos turi sutartis su ligonių kasomis ar panašaus pobūdžio institucijomis, t. y. nepriklauso valstybinei sveikatos apsaugos sistemai, todėl pacientui, net ir apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu, už tokiose įstaigose suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas tektų visą kainą sumokėti pačiam.

Privalomasis sveikatos draudimas taip pat nekompensuoja išlaidų, kurios patiriamos perkant medikamentus, pervežant pacientą ar asmens palaikus į Lietuvą.