Tarp svarbiausių prioritetų

Skaičiavimai rodo, kad už cigaretes surenkami akcizai nepadengia ant valstybės ir mokesčių mokėtojų pečių gulančių rūkalių gydymo išlaidų.

Prof. A. Falas baigė ir medicinos, ir ekonomikos mokslus, vėliau žinias gilino Johnso Hopkinso universitete JAV ir Londone įsikūrusiame Nacionaliniame širdies ir plaučių institute. Dabar prof. A. Falas yra Varšuvos kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto Medicinos mokslų instituto direktorius ir Varšuvos centrinės klinikinės ligoninės Alergijos, plaučių ligų ir vidaus ligų skyriaus vedėjas.

Ilgus metus įvairiausių nusiskundimų turinčius pacientus stebintis patyręs pulmonologas ir alergologas nuolat sutinka ir tokių, kurie bando mesti rūkyti, bet negali. Jie tampa vis labiau ligoti ir galiausiai miršta dėl ligų, kurias sukelia rūkymas, pasakoja prof. A. Falas. „Su tuo pačiu susiduria mano draugai kardiologijos skyriuje, onkologinių ligų skyriuose“, – priduria gydytojas.

Jis įsitikinęs: mažinti rūkymą turėtų būti vienas svarbiausių artimiausio laikotarpio prioritetų visuomenės sveikatos perspektyvoje. „Virš 8 mln. žmonių kasmet visame pasaulyje miršta dėl cigarečių. Šiek tiek daugiau nei 10 proc. jų niekada nerūkė, tačiau jie miršta dėl vadinamojo pasyvaus rūkymo – vien todėl, kad yra šalia rūkančių asmenų“, – statistika dalijasi medikas.

Prof. A. Falas vardija daugybę rūkymo sukeliamų sveikatos sutrikimų: didelė dalis jų prasideda nuo plaučių ir širdies nefrozinių sindromų, virškinimo trakto, smegenų kraujagyslių ligų ir kt.

Pasak profesoriaus, pažvelgus į netekčių skaičius ir ligų sąrašą, rūkymo kaina žmonijai – milžiniška. Kaip pats teigia, jei kalbėtume visiškai šaltakraujiškai, tai kainuoja ne tik žmonių gyvybių, bet ir ekonominių praradimų valstybių biudžetams, kuriuos galima pamatuoti pinigine išraiška. Prof. A. Falo skaičiavimais, jei žmonija nerūkytų, pasaulinis bendrasis vidaus produktas (BVP) būtų aukštesnis 2,5–3,5 proc.

Pasigenda: Varšuvos kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto profesoriaus A. Falo vertinimu, PSO per pastaruosius 20 metų cigarečių užkardymo srityje nuveikė per mažai – mediko žodžiais, jie paprasčiausiai pralaimi šį mūšį. / A. Falas asmeninio archyvo nuotr.

Trumparegiškas požiūris

Rūkymo žalos sukeliami ekonominiai nuostoliai gali būti vertinami skirtingais metodais, tačiau įprastai skaičiuojama, kad apie 60–65 proc. visų praradimų yra medicinos išlaidos. Kitaip tariant, tai išlaidos, kurias sumoka sveikatos apsaugos sistema ir pats pacientas.

„Apie 40 proc. yra netiesioginių išlaidų, kai skaičiuojame praradimus dėl neaktyvumo, negebėjimo eiti į darbą ir pan. Tačiau iš tiesų visa tai labai sunku apskaičiuoti, kadangi pirmiausia turime žinoti, koks yra rūkančios nedirbančios populiacijos dydis, nes, pavyzdžiui, galbūt tie žmonės jau  pensijoje, tuomet nebelieka neaktyvumo darbo rinkoje faktoriaus“, – aiškina ekspertas.

„Tačiau vienas palyginimas, manau, visada veiksmingas. Lenkijoje iš surenkamų cigarečių akcizų gauname apie 30 mlrd. (apie 7,5 mlrd. eurų) zlotų pajamų. Išlaidos, susijusios su rūkymo sukeliamomis ligomis, vertinamos apie 90 mlrd. zlotų – jos trigubai didesnės nei iš akcizų surenkamos lėšos“, – skaičiais dalijasi prof. A. Falas.

„Problema, kad, norint sutaupyti, neišleisti tiek daug gydymui, reikia visiškai uždrausti cigaretes jau dabar, tačiau šio draudimo nauda bus pastebima maždaug po penkiolikos metų, nes tie, kurie mes rūkyti šiandien, vis tiek susirgs rytoj. Kitaip nebūna – stebuklų nėra, tai tikras gyvenimas“, – konstatuoja jis.

Profesorius neseniai kreipėsi ir į Lenkijos parlamentą, kad pateiktų savo poziciją ir skaičiavimus. „Finansų ministerija turi biudžeto skylę, su kuria reikia susidoroti, ir jai labiau rūpi 30 mlrd. rytoj nei 90 mlrd. po 15 metų – tai suprantama iš ministerijos perspektyvos, bet nesuprantama iš mano, kaip profesoriaus, perspektyvos“, – atvirauja gydytojas.

Pralaimėtas mūšis?

Prof. A. Falo vertinimu, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) per pastaruosius 20 metų cigarečių užkardymo srityje nuveikė per mažai – mediko žodžiais, jie paprasčiausiai pralaimi šį mūšį. „2003 m. buvo 1 mlrd. 100 mln. rūkalių pasaulyje, o 2023 m. skaičius pasiekė 1 mlrd. 200 mln. Žinoma, yra šalių, kurios sumažino problemą, kaip Švedija, Naujoji Zelandija, Čekija, Malaizija, JAV, Jungtinė Karalystė, bet yra daug šalių, kur rūkalių populiacija augo“, – teigia medikas.

„Greičiausiai į vadinamąją ateitį be dūmų pereina tie, kurie nėjo labai tiksliai PSO taisyklių ir reguliavimo keliu. Dauguma tokių šalių pasitelkė išsamias prevencijos stadijas, pradedant nuo labai ankstyvo švietimo, nes edukuoti tuos, kurie jau rūko, per vėlu. Edukuoti reikia jau nuo darželio ir reguliariai kartoti, kad cigaretės yra blogis“, – neabejoja prof. A. Falas.

Jis įsitikinęs, kad ne mažiau svarbus žingsnis – uždrausti rūkyti cigaretes viešose erdvėse. Tiesa, profesorius pastebi, kad daugybėje šalių šis draudimas oficialiai galioja, tačiau žmonės vis tiek rūko autobusų stotelėse ir kitose vietose, nes retas aplinkinis atkreipia dėmesį į tokį elgesį. „Nėra miesto policijos, kuri reaguotų į tokio pobūdžio nusikaltimą“, – sako prof. A. Falas.

Ekonominį išsilavinimą turintis medikas taip pat išskiria fiskalinę prevenciją – jis vėl akcentuoja akcizus. „Kalbant apie jau minėtą Naująją Zelandiją ar Švediją, per pastaruosius dešimt metų jos didino akcizo mokesčius kasmet po truputį – 5 proc., 10 proc. Per dešimt metų jį galiausiai padvigubino. Tai labai aiškus pareiškimas visiems, kurie rūko: nedarykite to, nes kasmet išleisite daugiau, o žaidimo pabaigoje nebegalėsite įpirkti, nebent iš jo išeisite“, – siūlo gydytojas.

„Reikia turėti bent 10–15 metų planą, kad žinotume, jog po dešimtmečio cigaretės kainuos dvigubai brangiau nei šiandien – žinoma, pridėkime ir infliaciją“, – tęsia ekspertas.

Jei sprendimų priėmėjai nuspręstų eiti šiuo keliu, galbūt ir būtų įmanoma po 20 metų tikėtis nerūkančios visuomenės, tačiau prof. A. Falas pabrėžia, kad iki tol žmonėms, kurie kenčia nuo rūkymo sukeliamų ligų, reikia siųsti aiškią žinutę: „Pirmiausia, mes jums galime skirti gerą gydymą, todėl galime palengvinti simptomus. Antra, galime pasiūlyti žalos mažinimo politiką, vadinasi, jei jūs negalite ar nenorite bandyti mesti rūkyti, mes bent jau turime produktų, kurie yra šiek tiek mažiau žalingi, – jie nėra sveiki ar saugūs, bet tiesiog mažiau žalingi nei cigaretės.“

Pasak profesoriaus, problema, kad demokratinėse valstybėse politinės kadencijos keičiasi, kartu su jomis keičiasi ir už atitinkamus sprendimus atsakingi asmenys. „Reikėtų bent keturių penkių politinių ciklų, kad šis procesas nusistovėtų“, – pastebi prof. A. Falas.

Dėl skirtingos politikos Lietuvoje ir Lenkijoje tarp šalių yra rimtų skirtumų, kurie daro įtaką nikotino vartotojų elgsenai. Pavyzdžiui, kaimyninėje šalyje dar neįgyvendinta Europos Komisijos deleguotoji direktyva, numatanti kaitinamojo tabako gaminių, pasižyminčių aiškiai išreikštomis skoninėmis savybėmis, draudimą. Lietuvoje tokių gaminių nebeliko nuo spalio pabaigos, tačiau lietuviai juos ir toliau perka Lenkijoje.

Edukuoti tuos, kurie jau rūko, per vėlu. Edukuoti reikia jau nuo darželio ir reguliariai kartoti, kad cigaretės yra blogis.

Be to, yra ir kainų skirtumų – Lenkijoje kaitinamasis tabakas dėl akcizų politikos yra pigesnis. Lietuvoje šis produktas brangesnis dėl jam taikomų akcizų.

Puritonai, pragmatikai ir investicijos

Viešose diskusijose skatinimo mesti rūkyti ir rūkymo žalos mažinimo koncepcijos yra tarsi supriešinamos. Susidaro įspūdis, kad jos vienu metu kartu egzistuoti valstybėje negali. Prof. A. Falas taip pat pastebi tokio oponavimo problemą.

„Sakyčiau, kad yra dvi grupės. Yra puritonai, kurie sako: arba jūs nustosite rūkyti, nes tokia yra Tabako žaidimo pabaigos (angl. Tobacco Endgame) politika, arba mes jums negalime padėti – jūs esate už sistemos ribų, mums jūs nerūpite. Ir yra pragmatikai, kurie žino, kad yra bent 40 proc. žmonių, kurie niekada net nebandys mesti rūkyti, nes jie nenori arba negali“, – iš praktikos puikiai žino gydytojas.

„Šios dvi grupės viena kitą išstumia, aš nematau sąlyčio taškų tarp jų, bet gal iš nepakankamai arti žiūriu… Tačiau aš pats esu pragmatikas“, – prisipažįsta jis.

Prof. A. Falas taip pat sako, kad šiame kontekste itin svarbu investuoti į potencialiai mažiau žalingų produktų tyrimus, pavyzdžiui, kaitinamąjį tabaką. Čia jis pastebi, kad situacija komplikuota, nes tokius tyrimus dažnai užsako arba prie to prisideda didelės tabako kompanijos, o plačioji visuomenė, sprendimų priėmėjai ir dalis medikų ne visada linkę pasitikėti tokių tyrimų rezultatais. Neretai teigiama, kad jie gali atspindėti verslo interesus.

Tačiau profesorius siūlo alternatyvą: „Investuokime viešuosius pinigus ir patys atlikime tokius stebėjimus, tyrimus be teiginių, kad už tokių tyrimų stovi verslas.“

„Jei jokie universitetai nenorės palaikyti tyrimų šiame lauke, vieninteliai, kurie norės juos vykdyti, bus verslas, nes tai reikalauja didelių investicijų“, – teigia prof. A. Falas.

Pirmiausia – reguliavimas

Ne mažiau nerimo kelia kitas klausimas: ar alternatyvūs tabako produktai nenormalizuoja rūkymo ir ar netaps paskata nerūkantiems tapti vartotojais? Gydytojas sutinka, kad tai išties komplikuotas klausimas. Jis pateikia Lenkijos pavyzdį, kurioje, mediko teigimu, elektroninės cigaretės į rinką įsiliejo bemaž be jokio reguliavimo ir apribojimų.

„Todėl dabar mokyklose yra dvylikamečių, kurie garina; net ir tėvai sako, kad tai neuždrausta, neva Sveikatos apsaugos ministerija nieko apie tai nesako… Tai buvo didelė klaida ir mes turime išvengti tokios klaidos ateityje“, – tikina prof. A. Falas.

Kalbėdamas apie tabaką ir jo žalos mažinimo technikas, jis nepamiršta ir nikotino. Pakaitinė nikotino terapija ilgus metus taikoma didelėje pasaulio dalyje. Pasak mediko, priklausomybės nuo nikotino sunku atsikratyti, o pakaitinė terapija remiasi to paties nikotino vartojimu, tačiau mažiau žalingais būdais.

„Pakaitinė nikotino terapija, visi pleistrai, tabletės, kramtomoji guma taip pat turi pašalinių poveikių. Nikotinas kenksmingas sveikatai, todėl  nereiškia, kad, užsiklijavus nikotino pleistrą ant odos, tai bus visiškai saugu. Tą patį galima pasakyti ir, pavyzdžiui, apie kaitinamąjį tabaką“, – sako prof. A. Falas.

„Visos terapijos, ar tai būtų alkoholis, ar narkotikai, reikalauja kokio nors pakaitalo. Nikotinas yra viena iš trijų stipriausių narkotinę priklausomybę keliančių substancijų, kurias žinome, todėl atsisakyti priklausomybės nuo nikotino yra daug sunkiau nei nuo daugybės kitų vaistų“, – teigia medikas.