Tuo tarpu didžiausias asignavimu augimas numatomas Viešųjų pirkimų tarnybai, Medijų rėmimo fondui, viena pagrindinių to priežasčių – nepakankamos lėšos, kurios buvo skirtos šiemet.

EIM akcentuoja eksporto paskatų mažėjimą, Dramos teatre baigiami rekonstrukcijos darbai

EIM 2024 m. numatyta skirti per 468 mln. eurų, kai šiemet per 584 mln. eurų, kitais metais numatomas 20 proc. sumažėjimas. Ministerija Eltai tvirtino, kad Seimo sprendimu numatyta skirti tik 9,5 mln. eurų mažiau, tuo tarpu likusi sumažėjimą lėmė pasibaigęs ES fondų finansavimo periodas.

„2024 metams Ekonomikos ir inovacijų ministerijai valstybės biudžeto lėšų Seimo sprendimu numatyta skirti apie 9,5 mln. Eur mažiau, nei buvo skirta 2023 metams. Dėl šios priežasties 2024 m. mažės finansinės paskatos naujų investuotojų pritraukimui, eksporto paskatoms ir kitoms sritims, kurios nėra tiesiogiai finansuojamos iš ES fondų lėšų“, – komentare tvirtino EIM.

„Likusį sumažėjimą nulėmė kitų metų biudžete numatyta ES ir kitos finansinės paramos lėšų dalis, nes baigiasi 2014–2020 m. ES fondų finansavimo periodas“, – pažymėjo ministerija.

Tuo tarpu Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui 2024 m. numatyta skirti beveik 7,5 mln. eurų, kai šiemet – 10,9 mln. eurų, kitais metais numatomas 31 proc. sumažėjimas. Tačiau Dramos teatras tvirtina, kad tą lėmė modernizavimo ir rekonstrukcijos projekto baigiamoji fazė ir atitinkamai mažesnis finansavimas.

„Šis skirtumas susidarė dėl to, jog Lietuvos nacionalinio dramos teatro modernizavimo ir rekonstrukcijos projektas eina į pabaigą (rangos darbai pilnai baigti) ir šiam investiciniam projektui skiriamas atitinkamai mažesnis finansavimas. Kitai teatro veiklai finansavimas nesumažėjo“, – informavo Dramos teatras.

Augo finansavimas VPT, Medijų rėmimo fondui

Vis tik yra institucijų, kurios gali pasidžiaugti planuojamu finansavimu kitais metais. Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) 2024 m. numatyta skirti per 4,8 mln. eurų, kai tuo tarpu šiemet buvo skirti beveik 3 mln. eurų (numatomas 62 proc. asignavimų augimas). VPT aiškino, kad lėšų poreikis išaugo dėl 2023 m. buvusio nepakankamo finansavimo.

„Nors tarnyba, kiek įmanoma, sumažino išlaidas 2023 m., tačiau jai skirtų asignavimų vis tiek nepakako darbo užmokesčiui ir IT paslaugoms atlyginti. Skirtos papildomos lėšos kitais metais atiteks, visų pirma, šių metų įsiskolinimams padengti“, – perduotame komentare teigė VPT.

„Didžiausia dalis bus skiriama IT paslaugoms – viešųjų pirkimų sistemų priežiūrai ir palaikymui. Darbo užmokesčiui asignavimų skirta dalis didės tik tiek, kad kitąmet nebūtų įsiskolinimų“, – aiškino tarnyba.

Medijų rėmimo fondui (MRF) 2024 m. numatyta skirti per 6,5 mln. eurų, kai šiemet buvo skirta per 3,2 mln. eurų. Vis tik spalio pabaigoje dalis žiniasklaidos atstovų buvo kreipęsi į Prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, Finansų ir Kultūros ministerijas su prašymu MRF finansavimą didinti iki 9 mln. eurų, taigi poreikiai buvo patenkinti tik iš dalies, nors finansavimas buvo padvigubintas. Tačiau MRF direktorius Ruslanas Iržikevičius tvirtino, kad skirtos lėšos – racionali suma veiklos pradžiai.

„Ar užteks 6,5 mln. eurų 2024 metams? Asignavimų augimas ženklus nors ir veiklos laukas gana ženkliai išsiplėtė. Kuriamas efektyvesnis šios paramos paskirstymo mechanizmas, tad manau kad pradėti visą procesą nuo tokios sumos yra racionalu. Be to, tai juk tik pati pradžia“, – sakė R. Iržikevičius.

Galiausiai augo ir Nacionaliniam vėžio institutui skirti asignavimai – nuo 1,65 iki 1,8 mln. eurų (9,5 proc.). Nors nurodoma, kad šiemet Nacionaliniam vėžio institutui buvo skirti beveik per 2,5 mln. eurų, t. y. finansavimas mažėjo, tačiau pakeitus įstaigos statusą iš biudžetinės į viešąją įstaigą, pasikeitė apskaitos taisyklės.

„Asignavimų mažėjimo nėra, pakeitus statusą iš biudžetinės į viešąją įstaigą, pasikeitė apskaitos taisyklės. Realus biudžetinio finansavimo didėjimas – 9,5 proc., nuo 1,65 iki 1,8 mln. eurų“, – aiškino Nacionalinio vėžio instituto atstovė spaudai Ieva Motiejūnaitė.