Vadovo aktualijos

Klaipėda traukia investicijas

Danijos verslininkas Polas Bjeringas įsitikinęs, kad Verslo parko projektas Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje bus sėkmingas.

Danijos verslininkų investicijos Lietuvoje yra vienos didžiausių. Mūsų šalį skandinavai pagrįstai renkasi dėl palankių investicijų sąlygų bei galimybių, ateities investicijų planų jie nežada atsisakyti ir Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

Lankydamasis uostamiestyje Danijos kompanijos „Bjerring Management“ direktorius Polas Bjeringas (Paul Bjerring) teigė, kad jau dabar galima palankiai vertinti Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) baigiamą įkurti Verslo parką. Danijos verslininkai vertina neužšąlantį Lietuvos uostą, puikias transportavimo galimybes, mūsų žmonių išsilavinimą ir aukštą kvalifikaciją.

Polo Bjeringo teiravomės, kaip jis vertina investicinį klimatą Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis ir kitais artimiausiais mūsų kaimynais.

- Anksčiau, būdamas kompanijos „Danisko sugar“ viceprezidentas, dirbdamas atsakingą darbą kitose kompanijose, su savo partneriais ne kartą galvodavome apie verslo plėtrą kitose šalyse. Mus domino galimybės dalį gamybos arba netgi visą gamybos procesą perkelti į kitas šalis, o žvilgsniai ne kartą krypo į Lenkiją, Baltijos valstybes. Prieš trejetą metų nutariau pasinaudoti savo patirtimi bei sukauptomis asmeninėmis lėšomis ir investuoti Lietuvoje.

- Jūs tyrėte investicijų galimybes Lietuvoje ir pas mūsų artimiausius kaimynus. Kaip vertinate mūsų šalį kaip užsienio investuotojas? Ar čia geriau, ar blogiau nei pas kaimynus?

- Lenkiją galima vertinti už gana didelę rinką. Tačiau dėl Lenkijos rinkos dydžio čia jau yra gana didelė konkurencija, daug rinkos žaidėjų. Didelė konkurencija didina gamybos kaštus, sunkiau rasti kvalifikuotų žmonių. Baltijos valstybės daugeliui skandinavų patogios tuo, kad mus sieja vandens keliai. Jūrų transportas yra vienas pigiausių, o Klaipėda ne vieną traukia ir todėl, kad čia neužšąlantis uostas. Be to, čia neblogai išplėtota verslui būtina infrastruktūra. Ir dar viena aplinkybė, kurią norėčiau paminėti, – gerai išvystyta švietimo sistema, sugebanti paruošti aukštos kvalifikacijos specialistus. Dėl šių priežasčių užsienio investuotojams paranku rinktis Lietuvą, ypač Klaipėdą. Tokios mano nuostatos susiformavo jau prieš kelerius metus, kai turėjau galimybių gerai pažinti Lietuvos verslo realijas.

Estijoje nuo seno vyrauja Suomijos kapitalas, todėl daugelis danų verslininkų galvojo apie galimybes investuoti Latvijoje ir Lietuvoje. Apie Latviją danai turėjo nuomonę, kad čia verta investuoti į metalo apdirbimo pramonę. Dabar esu vienos kompanijos, Liepojoje turinčios metalo įmonę, prezidentas. Kai mes pradėjome galvoti apie kitas verslo sritis – elektroniką, statybų pramonę, žuvininkystę, - žvilgsniai nukrypo į Lietuvą.

- Jūs esate vienas iš LEZ kuriamo Verslo parko projekto autorių ir investuotojų. Ar Verslo parko idėja neprieštarauja LEZ projektui, nes kai kas parką vertina kaip mažą laisvąją zoną didžiosios LEZ struktūroje?

- Verslo parko projektas gimė todėl, kad mes puikiai žinojome, ko reikia užsienio investuotojams Lietuvoje. Bet kuriam verslininkui, ateinančiam į svetimą kraštą, būtinos tam tikro pobūdžio verslo paslaugos. Verslininkui reikia konsultacijų, kvalifikuotų darbuotojų, biuro, gamybinių pastatų ir daugybės kitų dalykų. Lietuvoje dar trūksta verslo specifikai pritaikytų pastatų, o Verslo parkas padės šį trūkumą šalinti. Verslo parkas neatsirado tuščioje vietoje, mes ilgai tyrėme rinką ir poreikius. Taip gimė ši idėja, ją parėmė ir mano partneriai, ir LEZ vadovai. O šiandien turime daug verslininkų, kurie domisi galimybe įsikurti Verslo parke. Be to, šiame kontekste labai svarbus ir vietinės valdžios požiūris, su kuria nesunkiai randame bendrą kalbą. Vietinė valdžia suinteresuota pritraukti investuotojus, kurti naujas darbo vietas. Manau, čia daugelis puikiai įvertina tą aplinkybę, kad dabar Lietuva konkuruoja su dešimčia naujų ES narių, kurios lygiai taip pat suinteresuotos užsienio investicijomis. Tačiau dar kartą sakau, kad galimybės investuoti Lietuvoje mūsų neišgąsdino, kelių projektų įgyvendinimas parodė, kad pasirinkome teisingai, o apie naujus planus kol kas garsiai nekalbėsiu. Daugelis Danijoje žino, kad man pavyko verslas Lietuvoje, tarp mūsų verslininkų tapau lyg ir Lietuvos galimybių ekspertas.

- Jūs užsiminėte apie santykius su vietine valdžia. Vienas Jūsų ilgesnį laiką įstrigęs projektas susijęs su bendrove „Miško verslas“ ir santykiais su Klaipėdos miesto savivaldybe. Kokios perspektyvos išjudinti šį projektą?

- Paskutinį kartą su Klaipėdos vadovais apie „Miško verslą“ kalbėjomės praėjusių metų rudenį. Tada po pokalbių ir pasitarimų man atrodė, kad reikalas iš mirties taško pajudės, nes miesto vadovų nuomonės buvo gana palankios. Tačiau pastaruoju metu stebiuosi, kad mes taip ir vaikščiojame tais pačiais keliais aplink problemą. Prarandame daug laiko ir dabar stebiuosi, kad vietos valdžia, daug daranti užsienio investuotojų labui, įstrigo būtent dėl šio projekto. Mes pasirengę investuoti pakankamai dideles lėšas, „Miško verslo“ projekte dalyvautų ir savivaldybė, tačiau kažkodėl niekas nejuda.