Didėjantis nedarbas ir mažėjančios pajamos verčia gyventojus nebeišlaidauti. Ekspertai pastebi, kad tautiečiai jau ieško būdų, kaip taupyti, tačiau klaipėdiečiams tai sekasi sunkiausiai.

SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, per pastaruosius kelerius metus gyventojai vis daugiau pajamų išleisdavo prekėms ir paslaugoms, suteikiančioms daugiau patogumo ir prabangos. Tačiau netikėtai užklupęs sunkmetis ir vis prastėjančios ekonominės prognozės daugelį vartotojų privertė atidžiau skaičiuoti savo išlaidas.

"Pastebime, kad vis daugiau žmonių bijodami dėl ateities ieško, kaip taupyti. Galimybių sumažinti išlaidas pirmiausia ieškoma tose srityse, kuriose iki šiol išlaidos didėjo gerokai sparčiau nei kainos. Pavyzdžiui, vidutinės lietuvių išlaidos drabužiams ir avalynei nuo 2000-ųjų išaugo daugiau nei keturis kartus – labiau nei bet kurioje kitoje ES šalyje. Tad šių pirkinių gyventojai pirmiausia ir atsisako", – komentavo J.Varanauskienė.

Taip pat kur kas mažiau pinigų nei anksčiau išleidžiama namų įrengimo prekėms, buitinei technikai, kelionėms, pramogoms, kultūriniams renginiams, žmonės rečiau lankosi kavinėse bei restoranuose.

Nors taupymo tendencija pastebima visoje šalyje, ekspertės įsitikinimu, uostamiesčio gyventojams tiek dabar, tiek ir ateityje taupyti seksis kur kas sunkiau, nei Vilniuje ar Kaune gyvenantiems žmonėms. Taip yra todėl, kad klestint ekonomikai klaipėdiečiai nebūtinoms prekėms išleisdavo kur kas mažiau nei vilniečiai ar kauniečiai. Per penkerius metus vidutinės išlaidos Klaipėdos apskrityje didėjo 44 proc., o Vilniuje – 71 proc., o Kaune – 65 proc. Vidutiniškai visoje šalyje išlaidos didėjo 63 proc.

"Kadangi klaipėdiečiai ekonomikos kilimo periodu nepradėjo tiek išlaidauti ir pirkti nebūtiniausių prekių, kiek kitų miestų gyventojai, jiems dabar sunkiau apkarpyti savo išlaidas, nes taupyti beveik nėra iš ko", – paaiškino ekspertė.

J.Varanauskienės duomenimis, palyginus 2003 m. ir 2008 m. vidutines išlaidas Klaipėdoje pastebėta, kad pernai uostamiesčio gyventojai kur kas daugiau pirko avalynės ir drabužių, taip pat gerokai daugiau pinigų išleido pramogoms, kelionėms, būstui apstatyti nei prieš penkerius metus.

Pašnekovė skaičiavo, kad jei klaipėdiečiai dabar vartotų ne daugiau nei 2003 m., vidutiniškai vienas asmuo per mėnesį sutaupytų 82 litus.