„Klaipėdos naftos“ akcijos biudžeto neužlopys

Valdžia vėl gali prisiminti turinti pelningą kozirį – "Klaipėdos naftą". Specialistai įspėja, kad pardavusi šią įmonę valdžia biudžeto neišgelbėtų, o Lietuva prarastų vartus į energetinę nepriklausomybę.

Ieškoma, ką parduoti

Šalies valdžiai niekaip nesugebant subalansuoti valstybės biudžeto karštligiškai ieškoma, iš kur gauti pinigų. Bandydama sulopyti skylėtą iždą Vyriausybė pasiūlė lenkų koncernui "PKN Orlen" parduoti likusias 10 proc. naftos perdirbimo gamyklos "Mažeikų nafta" akcijų. Nors sandoris dar neįvyko, tikimasi, kad dėl jo bus susitarta artimiausiu metu ir valstybės biudžetas papilnės 284 mln. JAV dolerių, arba apie 740 mln. litų. Nors premjeras Andrius Kubilius įsitikinęs, kad šis sandoris Lietuvai itin naudingas, jau dabar manoma, kad net ir į valstybės sąskaitą įskaičius už sandorį gautus pinigus, valstybės biudžeto stabilizuoti nepavyks.

Tiesa, Lenkijos koncernas labiau nei 10 proc. "Mažeikių naftos" akcijų pageidautų įsigyti ir pelningai veikiančios bendrovės "Klaipėdos nafta" vertybinių popierių.

Dar neseniai apie šios bendrovės akcijų pardavimą buvo itin daug diskutuojama – pernai gruodį Vyriausybė neatmetė tokio veiksmų plano. Tačiau pastaruoju metu kalbos pritilo. Specialiai sudaryta darbo komisija neseniai pateikė preliminarias išvadas, kad valstybei būtų nenaudinga "Klaipėdos naftos" akcijas parduoti bendrovei "PKN Orlen".

Valstybės finansai – duobėje

Tiek ministras pirmininkas, tiek ūkio ministras Dainius Kreivys tvirtina, kad kalbėti apie "Klaipėdos naftos" akcijų pardavimą dar anksti ir šiuo metu šis klausimas nebesvarstomas, tačiau jie neneigia, jog toks sandoris negalėtų būti sudarytas ateityje. Priimti tokį sprendimą valdančiuosius paskatintų katastrofiškai grėsminga valstybės finansinė padėtis. Situaciją dar labiau apsunkina "Sodros" padėtis, kuri ne tik kad nebesurenka reikiamų pajamų, bet ir yra atsidūrusi kone ties bankroto riba. Iš pernai turėto 1,3 mlrd. litų "Sodros" rezervo sausio pradžioje tebuvo likę 150 mln. litų.

Nesitvirtina ir pernai gruodį naujosios valdančiosios koalicijos pateiktas gana optimistinis valstybės pajamų ir išlaidų planas, nes jau dabar matyti, kad jo įgyvendinti nepavyks.

Praėjusią savaitę politikai pagaliau pripažino, kad biudžetas renkamas gana vangiai. Prabilta ir apie tai, kad netrukus valstybės išlaidos bus nurėžtos dar apie 2,5 mlrd. litų. Jau vien per pirmus du šių metų mėnesius į valstybės biudžetą nesurinkta apie 390 mln. litų planuotų pajamų, o su šalies savivaldybių ir "Sodros" biudžetais nuo plano atsiliekama apie 0,5 mlrd. litų.

Parduoti prispaus lenkai

Tad žinant, kokia katastrofiška valstybės finansinė padėtis, kalbos apie "Klaipėdos naftos" pardavimą nėra iš piršto laužtos. Juolab kad pati "PKN Orlen" spaudžia šalies valdžią parduoti bent dalį "Klaipėdos naftos" akcijų. Lenkai įsitikinę, kad toks sandoris būtų naudingas ne tik jiems, bet ir pačiai "Klaipėdos naftai".

Kone 80 proc. "Mažeikių naftos" gaminamos produkcijos į užsienį išgabenama būtent per Klaipėdos uostą. Lenkai tvirtina, kad jei jie įsigytų bent dalį "Klaipėdos naftos" akcijų, tuomet investuotų į produktotiekį, kuris užtikrintų ne tik ekonomiškesnį, bet ir gerokai ekologiškesnį naftos transportavimo būdą, kuris "PKN Orlen" atsieitų apie 300 mln. litų.

Kadangi nėra tiesioginio susisiekimo, šiuo metu naftos produktai iš Mažeikių gabenami geležinkeliu, tačiau tai bendrovei ekonomiškai nenaudinga, nes kelias iki uosto tampa beveik 200 km ilgesnis – kroviniai iš pradžių gabenami iki Radviliškio, o iš ten – į Klaipėdą.

"PKN Orlen" neslepia, kad nutiesti produktotiekio, kad ir koks ekonomiškai naudingas jis būtų, jie neketina. Tai lenkai padaryti galėtų tik tuo atveju, jei bendrovė būtų užtikrinta, kad turi bent menką galią valdant "Klaipėdos naftą". Kitaip tariant, taip bandoma Vyriausybei parodyti, kad jie suinteresuoti įsigyti dalį "Klaipėdos naftos" akcijų. Koncerno vadovai pareiškė, kad neleidus jiems pirkti įmonės, jie peržiūrės investicijas į "Mažeikių naftą", atleis dalį bendrovės darbuotojų ir galbūt netgi ieškos investuotojo naftos perdirbimo įmonei.

Tad jei valstybė jau ryžosi jiems parduoti "Mažeikių naftą", tikėtina, kad prispausta lenkų ryšis šiems parduoti ir "Klaipėdos naftą". Tačiau neaišku, koks būtų sandoris: valstybė lenkams parduotų didįjį "Klaipėdos naftos" akcijų paketą, taip atsisakydama ją valdyti, ar parduotų tik nedidelę jų dalį, taip ir toliau galėdama dalyvauti valdant bendrovę.

Šiuo metu Lietuvai priklauso 70,6 proc. "Klaipėdos naftos" akcijų.

Gresia priklausomybė

"Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Jurgis Aušra apie galimą bendrovės akcijų pardavimą diskutuoti nelinkęs. Tačiau jis vienareikšmiškai tikina, kad toks sandoris vargu ar būtų naudingas.

"Nenoriu leistis į šias diskusijas, todėl atsakymo neturiu. Apskritai negaliu nieko komentuoti, nes kol kas net nežinau, kuriai ministerijai valdyti būsime perduoti. Kol kas priklausome Ūkio ministerijai, tačiau mūsų nori ir Susisiekimo, ir nauja Energetikos ministerija. Ką galėčiau pasakyti, jei nežinau, koks ministras mus valdys. Nuo jo daug kas priklausys", – atsakymo bandė išvengti J.Aušra.

Tačiau vadovas netruko prasitarti, kad "Klaipėdos naftos" pardavimas mažai tikėtinas. Jis įsitikinęs, kad pelningai dirbanti įmonė valstybei reikalinga.

"Esu beveik garantuotas, kad taip neatsitiks, nes įmonė pelninga. Per septynerius metus, kol pats jai vadovauju, sugebėjau grąžinti per 300 mln. litų paskolų. Tad nebeturime jokių įsipareigojimų kreditoriams, taip pat nepaisydami krizės dirbame pelningai, mūsų krovinių kiekis ir srautas nesumažėjo, išliko panašūs kaip ir pernai", – kalbėjo įmonės vadovas.

J.Aušra vylėsi, kad naftos rinka nebus monopolizuojama ir konkurencija nemažės.

Energetikos specialistai akcentuoja, kad "Klaipėdos nafta" yra svarbi ir siekiant didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Jeigu "PKN Orlen" rankose atsidurtų ir "Mažeikių nafta", ir "Klaipėdos nafta", Lietuvos padėtis taptų nepavydėtina. Jeigu lenkai sumanytų "Mažeikių naftą" ir "Klaipėdos naftą" parduoti, pavyzdžiui, Rusijos bendrovėms, Lietuva patektų į visišką energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Būtų didelė klaida

"Klaipėdos naftos" pardavimui priešinasi ir ekonomistai, net ir sėdintys prie valstybės valdymo vairo. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas dienraščiui patvirtino, kad kalbos apie įmonės pardavimą tėra spekuliacija – niekas esą nė nesvarsto galimybės parduoti įmonės akcijų.

"Apie tai net neverta diskutuoti, nes tai būtų labai didelė valstybės klaida. Visų pirma pardavimas užtruktų pusantrų metų ar dvejus, todėl gauti pinigai nieko nebeišgelbėtų. Mums subalansuoti biudžetą reikia dabar, o ne kada nors ateityje, tad ir reikia ieškoti būdų, kaip tai padaryti būtent dabar", – įtikinėjo K.Glaveckas.

Be to, anot jo, tai vienintelė ir paskutinė Lietuvoje likusi prieplauka, kuri dar priklauso valstybei, todėl kalbėti apie jos pardavimą beprasmiška.

Gali susitarti slapčia

Nors kol kas visi politikai kalbas apie galimą "Klaipėdos naftos" akcijų pardavimą neigia tvirtindami, kad apie tai nei atvirai, nei už uždarų durų nėra diskutuojama, tuo tiki ne visi parlamentarai.

Ekonomikos mokslų daktaras, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka neslepia pasipiktino ir savo skeptiško požiūrio šiuo klausimu.

"Privačios nuosavybės, privačių iniciatyvų dievinimas ir privedė pasaulį prie ekonominės krizės. Tad gal reikia valstybei vis dėlto grįžti prie didesnio reguliavimo ir prie didesnės valstybės nuosavybės. "Klaipėdos nafta" yra būtent tas subjektas, kuris dirba pelningai, kurio vadovai sugeba profesionaliai vadovauti, o valstybė šią įmonę gali kontroliuoti ir, jei reikia, visą likutinį pelną pasiimti kaip dividendus tiesiai į biudžetą. Tai kokia prasmė parduoti šią įmonę užsieniečiui?" – svarstė J.Veselka.

Jis įsitikinęs, kad jei "Klaipėdos naftą" įsigytų "PKN Orlen", valstybė nebegautų jokios naudos – pelno jai pasiimti nebepavyktų, valstybės biudžetą papildytų tik pelno mokestis.

Nors politikas pastebi, kad kalbos jau pritilusios, jis nenustebtų, jei sandoris įvyktų paslapčia.

"Nors kalbos pritilo, tai nieko nereiškia. Taigi aišku, kad kai apie tai kalbama, tai vėliau ir susitariama. Tačiau geriau tegul kalba, negu paslapčia padaro. Nors šiuo metu užimame poziciją, kad pardavimas naudos neatneštų, šitoj valstybėj visko gali būti", – tvirtino J.Veselka.

Ekonomistas pabrėžė, kad "Klaipėdos naftos" akcijų pardavimas valstybės biudžeto nesubalansuotų net trumpam. "Už sandorį gauti pinigai išlėktų kaip šiaudai, kaip dūmai pro kaminą, todėl apie pardavimą negali būti nė kalbos. Jei jie sugalvotų parduoti "Klaipėdos naftą", tuomet tikrai reiktų vėl eiti daužyti langų, tik šįkart nebe Seimo, bet Vyriausybės", – dėstė pašnekovas.

Vaidas Vyšniauskas, nepriklausomas finansų ekspertas:

Aš, kaip ekonomistas, kuris vadovaujasi ne emocijomis, o pagrįstais skaičiavimais, esu tik už privatizaciją. Tik, žinoma, už optimaliai pelningiausią valstybei. Manau, kad valstybė kapitalo niekada nevaldys efektyviai, kaip tai galėtų daryti privatus konkurencinėje rinkoje dirbantis savininkas. Nieko nekaltinu, tačiau valdant valstybei visada iškyla siaurų grupinių interesų – valdininkai nepriima optimalių sprendimų, jie žiūri, kas naudingiau jų kišenei. Parduoti "Klaipėdos naftą" visiškai realus žingsnis, tačiau tokiu atveju privalėtų būti skelbiamas tarptautinis konkursas, o ne tariamasi, kaip šiuo atveju, iš anksto su viena jos siekiančia bendrove. Net neabejoju, kad atsirastų daug verslininkų, kurie norėtų šią bendrovę įsigyti. Be to, konkursas valstybei padėtų optimaliai naudingai ir pelningai parduoti šią bendrovę. Pavyzdžiui, jei valstybė gautų už ją pusę milijardo litų ir tuos pinigus saugiai investuotų į Vokietijos, JAV ar Prancūzijos iždo vertybinius popierius, obligacijas, tai gal metinės palūkanos būtų kur kas didesnės, nei "Klaipėdos nafta" atneša pelno.

Eugenijus Užpuras, Lietuvos energetikos instituto direktorius:

Nemanau, kad dabar vertėtų parduoti "Klaipėdos naftos" akcijas. Žinoma, dalį jų galima parduoti, tačiau valstybė savo rankose turi išlaikyti kontrolinį akcijų paketą ir pagrindines valdymo teises. Lenkijos koncernas "PKN Orlen" valdo ir "Mažeikių naftą", ir Būtingės terminalą, per kurį gali ir importuoti ir eksportuoti naftą bei jos produktus, todėl nematau didelės būtinybės jam parduoti dar ir "Klaipėdos naftą".

Ši įmonė labai svarbi ir šalies energetikos sistemai, ypač kalbant apie būtinybę didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Žinant, kad nuo šių metų turėsime sustabdyti Ignalinos atominę elektrinę, pagrindiniu elektros energijos gamybos šaltiniu taps Elektrėnuose esanti Lietuvos elektrinė. Planuojama, kad pagrindinis kuras bus dujos, o rezervinis – mazutas. Importuoti šį kurą galime per "Klaipėdos naftą", taigi šios įmonės pardavimo klausimas yra ir šalies energetinio saugumo klausimas. Jeigu ši įmonė priklausytų privačiam verslui, tuomet valstybei, manau, brangiau kainuotų jos paslaugos. Per "Klaipėdos naftą" būtume galėję atsivežti ir orimulsijos, bet šio kuro išteklius Venesueloje nupirko kinai.

"Klaipėdos naftos" rodikliai

2008 m. perpilta naftos: 8213,1 tūkst. t (1,5 karto daugiau nei 2007 m.).

Preliminarios pajamos – 119,4 mln. litų (53,2 proc. daugiau nei pernai).

"Klaipėdos naftos" veiklos sritys

Perpila naftą ir naftos produktus (mazutą, naftą, dyzelinį kurą, benziną, aviacinius degalus ir kt.) iš geležinkelio cisternų į tanklaivius.

Perpila naftą ir jos produktus iš tanklaivių į geležinkelio cisternas.

Laikinai saugo (kaupia) naftos produktus ir naftą.

Nustato naftos produktų kokybės parametrus.

Priima naftos produktais užterštą vandenį iš laivų.

Aprūpina laivus degalais ir vandeniu.

Švartuoja laivus.