Nebekompensuoja augimo

Pavasarį infliacija stipriai lėtėjo, bendras kainų lygis iš esmės buvo stabilus, tačiau dabar kainos vėl kyla. Pasak banko „Citadele“  ekonomisto Aleksandro Izgorodino, pavasarį vyravo žemos energijos išteklių kainos, tai įmonėms kompensavo darbo užmokesčio augimą. „Kitaip sakant, elektros ir dujų kainos buvo labai žemos, atlyginimai kilo, bet ta žema energijos išteklių kaina leido įmonėms taupyti kaštus ir atitinkamai nekelti paslaugų ir prekių kainų“, – detalizuoja jis.

Dabar situacija yra gerokai pasikeitusi: nuo pavasario dujų kaina Europoje pakilo daugiau nei 40 proc. „Pakilusios kainos įmonėms jau nebekompensuoja darbo užmokesčio augimo. Kitaip sakant, įmonės daugiau pinigų išleidžia ir atlyginimams, ir energetikai. Tai, tikėtina, ir paskatino bendrą kainų augimą, be to, nuo šių metų pradžios buvo padidinti akcizai ir atsisakyta lengvatos restoranams. Manau, kad ir energijos išteklių kainų augimas, ir techniniai valstybiniai veiksmai skatina kainas kilti į viršų“, – apibendrina A. Izgorodinas

Tačiau ekonomistas ramina, kad, laukiant šaltojo sezono, tikėtis dar didesnio energijos išteklių pabrangimo nereikėtų. „Dujų kainų pakilimą lėmė du aspektai: konfliktas arabų regione, nes jis paveikė dujų pasiūlą pasaulyje, ir labiau techninis momentas. Rugpjūčio pabaigoje Norvegijoje prasidėjo planiniai dujų infrastruktūros remontai, dėl to atitinkamai kilo dujų kaina Europoje, nes dažniausiai tokie planiniai remontai trunka gerokai ilgiau, nei tikisi rinka, kadangi atsiranda visokiausių netikėtumų“, – situaciją aiškina jis.

„Yra gana didelė tikimybė, kad artimiausiu metu metinė infliacija gali stabilizuotis, nes pasaulio ekonominė situacija po truputį blogėja, rinka jau pradeda labai rimtai nerimauti dėl recesijos Amerikoje ir dėl sunkmečio Kinijoje, dėl to dabar matome gana didelį naftos kainos kritimą. Naftos kainos nukritusios iki tokio lygio, koks buvo šių metų pradžioje“, – sako A. Izgorodinas.

Anot jo, atlyginimų augimas ir toliau kels infliaciją – ypač paslaugų segmente: „Prekių segmente, manau, didelių pokyčių nebus, nes, viena vertus, dujų kaina yra pakilusi, bet, antra vertus, naftos kaina yra šiek tiek kritusi, tai infliacinį aspektą daugiau ar mažiau ir kompensuos.“

Pozicija: A. Izgorodinas labai skeptiškai vertina valstybės galimybes reguliuoti kainas, nes tai galiausiai pasibaigtų konkurencijos vartojimo segmente sumažėjimu ir ilgainiui skatintų tik dar aukštesnes kainas. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Reakcijos užsienyje

Aukštas kainų lygis diskusijas kaitina ne tik Lietuvoje, nerimo neslepia ir JAV rinkėjai, todėl prezidentės posto siekianti dabartinė viceprezidentė Kamala Harris pasiūlė uždrausti maisto tiekėjams ir maisto prekių parduotuvėms nesąžiningai didinti kainas.

Skaičiuojama, kad, prezidentaujant Joe Bidenui, maisto prekių kainos pakilo 21 proc. – tai dalis infliacijos šuolio, dėl kurio, JAV ekonomistų skaičiavimais, bendrosios amerikiečių išlaidos padidėjo maždaug 19 proc. „Visi žinome, kad kainos pakilo per pandemiją, kai sutriko tiekimo grandinės, – viename iš rinkimų kampanijos renginių neseniai kalbėjo K. Harris. – Tačiau dabar situacija mūsų tiekimo grandinėse pagerėjo, o kainos vis dar yra per aukštos.“

Aukštos kainos traukia ir kitų šalių ir institucijų dėmesį: tyrimų ėmėsi Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Jungtinės Karalystės (JK) Viešosios politikos tyrimų institutas (IPPR). Jie siekė išsiaiškinti, ar negali būti taip, kad aukštą infliaciją skatina verslininkų gobšumas. Rezultatai parodė, kad nemenka dalis stambesnių korporacijų savo produkcijos, paslaugų kainas padidino gerokai daugiau, nei augo kaštai.

Vis dėlto A. Izgorodinas labai skeptiškai vertina valstybės galimybes reguliuoti kainas. „Aišku, valstybė visada gali reguliuoti kainas, bet tokie sprendimai pasibaigs tuo, kad konkurencija vartojimo segmente sumažės, o tai ilgainiui skatins tik dar aukštesnes kainas. Manau, kad valstybės ėjimas į prekių kainų reguliavimą yra labiau politinių pareiškimų dalykas“, – požiūriu dalijasi ekonomistas.

Jis teigia, kad kainoms likti to paties lygio kaip ir prieš plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžią neleidžia pasikeitusi energetikos rinkos situacija, Lietuvoje ir toliau fiksuojamas darbo užmokesčio augimas. „Energetikos rinka Europoje lieka labai trapi ir, jeigu ne gili recesija Vokietijos pramonėje, gerokai aukštesnės kainos būtų ir dabar“, – sako A. Izgorodinas.

Energetikos rinka Europoje lieka labai trapi ir, jeigu ne gili recesija Vokietijos pramonėje, gerokai aukštesnės kainos būtų ir dabar.

„Nepamirškime ir atlyginimų augimo, nes jis kyla tiek pramonės, tiek paslaugų sektoriuose, ir kylantys atlyginimai tiesiog neleidžia įmonėms išlaikyti kainų tokio pat lygio kaip ir Ukrainos karo pradžioje, nes nuo to laiko atlyginimų augimas dauguma atvejų buvo dviženklis. Nelabai įsivaizduoju, kaip įmonės galėtų išlaikyti ankstesnį kainų lygį“, – tęsia jis.

Regiono naudai

Lietuvos bankas (LB) birželį prognozavo, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet augs 3,1 proc. A. Izgorodinas teigia, kad laikosi atsargaus optimizmo – „Citadele“ bankas kol kas prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos ekonomika augs 2 proc.

„Tai yra gana geras rezultatas, turint omenyje visas rizikas ir problemas. Labai realu tikėtis, kad ekonomika išaugs 2 proc. Viena iš pagrindinių priežasčių, kad tiek šių metų pabaigoje, tiek kitų metų pradžioje mažės bazinės palūkanų normos. Baltijos ir Skandinavijos regionas dėl to daugiausiai laimės, nes abiejuose regionuose labai didelė dalis paskolų išduodama už kintamas palūkanas, todėl bazinių palūkanų mažėjimas euro zonoje labai prisidės prie to, kad Baltijos ir Skandinavijos regionai atsigaus“, – sako A. Izgorodinas.

„Priminsiu, kad 2 proc. BVP augimas yra bazinis scenarijus. Matome didelę riziką, kad JAV ekonomika panirs į recesiją, matome gana drastišką situaciją Vokietijos ekonomikoje – į savo makroprognozes įrašome šias rizikas, todėl kol kas nesame linkę gerinti Baltijos šalių ekonomikos prognozių“, – teigia ekonomistas.

Jis priduria, kad Estijos ekonomiką palūkanų mažėjimas paveiks geriausiai iš visų Baltijos šalių, nes Estijos gyventojų skolos santykis su BVP yra didžiausias tarp Baltijos valstybių: „Tai Estijos vartojimą ir ekonomiką paveiks pozityviau nei Latvijos ar Lietuvos ekonomiką.“