Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, kauniečiai šiemet, kaip ir pernai, už šildymą mokės brangiausiai iš visų didžiųjų miestų.

Šių metų spalį viena kilovatvalandė Kauno daugiabučių gyventojams atsieina 30,51, o vilniečiams – 28,09 cento. Klaipėdiečiai moka dar mažiau – po 26,44 cento už kilovatvalandę, šiauliečiai – 24,57, panevėžiečiai – 23,49.

Kauno miesto meras, „Kauno energijos“ stebėtojų tarybos pirmininkas Andrius Kupčinskas, paprašytas pakomentuoti šią statistiką, teigė, kad didžiulės išlaidos gyventojams susidarys ne dėl „Kauno energijos“ kaltės, o dėl didelių Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) įkainių.

„Iki šiol turėjome vienintelį energijos gamintoją – Kauno termofikacinę elektrinę. Jeigu pasižiūrėtume lenteles, „Kauno energijos“ tiekimo kaina yra viena mažiausių visoje Lietuvoje“, – tvirtino A. Kupčinskas.

Meras tikisi, jog situacija kitą sezoną pasikeis vartotojų naudai dėl atsiradusios konkurencijos ir pigesnių išteklių.

„Dėl energijos tiekimo kreipėsi 8 ar 9 kompanijos, siūlančios mažesnę kainą. Be to, „Kauno energija“ rengiasi modernizuoti kelias savo katilines“, – vardijo meras.

A. Kupčinsko teigimu, realu, jog šildymo kainos kauniečiams sumažėtų trečdaliu, bet to, anot jo, sulauksime ne anksčiau nei kitą rudenį.

„Šiluma vartotojams perpus tikrai neatpigs. Tačiau padėtis realiai keisis jau kitą šildymo sezoną, jeigu išsipildys visi planai”, – sakė miesto vadovas.

KTE direktorius Antanas Pranculis situaciją, jog iš kauniečių už šilumą plėšiama daugiausiai, aiškino visai kitaip.

„Mes šilumą gaminame pigiausiai Kaune, neskaitant biokuro katilinių. Jeigu pono mero vadovaujama įmonė energiją galėtų pasigaminti pigiau, ji tą darytų. Tad nereikia kaltinti kito, kodėl negali gaminti pigiau, jei pačiam tai nepavyksta”, – atkirto vadovas.

Anot jo, didžiąją termofikacinės elektrinės gaminamos energijos kainos dalį – apie 80 procentų – sudaro dujų kaina. „Mes jos koreguoti negalime, tai yra tarpvalstybinis dalykas“, – aiškino A. Pranculis.

Jo teigimu, KTE pagal tokias dujų kainas, kokios yra, pakankamai pigiai pagamina energiją. „Visą likusį antkainį uždeda „Kauno energija“. Ji turi pakankamai pajėgumų energiją gaminti pati, bet to nedaro – reiškia, jai neapsimoka“, – rėžė elektrinės direktorius.

Mažesnius vilniečių įkainius jis aiškino tuo, kad ten šilumos tiekėjai atsikratė nuostolingų rajonų, dėl kurių patirdavo daug išlaidų.

„Jeigu „Kauno energija“ atsisakytų Kauno rajono, nebeliktų kai kurių pridėtinių sąnaudų, kurios padalijamos visiems vartotojams ir pakelia kainą“, – sakė A. Pranculis.

Jis taip pat siūlytų optimizuoti „Kauno energijos“ pajėgumus, nes „jų išlaikymas irgi gula vartotojams ant pečių“.

Panevėžys ir Šiauliai, pasak A. Pranculio, pigiau moka dėl to, kad naudoja daug biokuro, kuris yra pigesnis nei dujos.