Kodėl kreivi valstybės pinigų veidrodžiai?

Atvirkščios proporcijos

Suvokimas, kam skiriami viešieji pinigai, ir realybė smarkiai skiriasi. Treti metai iš eilės Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos (Valstybės kontrolės, VK) užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atliekamoje apklausoje gyventojų nuomonė atvirkščiai proporcinga biudžetų realybei.

Į klausimą, kuri iš sričių svarbiausia, daugiau nei pusė (53,6 proc.) atsako, kad tai visuomenės gerovė (švietimas, demografija, socialinė apsauga, sveikatos priežiūra, darbo rinka, kultūra). Beveik trečdaliui (32,3 proc.) svarbiausia – ekonomika (verslo aplinka, energetika, susisiekimas, aplinkos apsauga, žemės ūkis). Kiek mažiau nei dešimtadaliui (8,8 proc.) prioritetas – saugumas ir gynyba (krašto apsauga, policija, priešgaisrinė apsauga, pasienio kontrolė, elektroninis kibernetinis saugumas) ir vos 4,8 proc. – valdymas (valstybės tarnyba, asmenų aptarnavimas, valstybės atstovavimas užsienyje, teisingumo vykdymas).

Beveik trims ketvirtadaliams piliečių (73,4 proc.) atrodo, kad blogiausia padėtis būtent jiems svarbiausioje – visuomenės gerovės – srityje. Ekonomikos būklę bloga laiko 14,4 proc., valdymą – 7,3, saugumą ir gynybą – 4 proc.

Neatitikimas pribloškia

Kuo žmonėms atrodo svarbesnė ir labiau apleista sritis, tuo, jų įsitikinimu, mažiau jai skiriama pinigų. Tačiau faktiniai valstybės ir savivaldybių biudžetų, "Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo duomenys rodo, kad viešųjų pinigų kiekis pagal sritis išdėstytas panašia seka, kaip piliečiai nurodė jų svarbą.

Visuomenės nuomonės ir fakto neatitikimas pribloškiantis. Štai visuomenės gerovės sričiai skiriama 61,1 proc. viešųjų pinigų, nors žmonėms atrodo, kad vos 16,3. Saugumo ir gynybos finansavimui, atvirkščiai: visuomenė mano, kad pinigų skiriama kur kas daugiau, nei yra iš tikrųjų (skiriama beveik 6,8 proc., o visuomenės supratimu – net 39,8 proc.).

Visuomenės nuomonės ir fakto neatitikimas pribloškiantis.

Ekonomikos sričiai tenka 24,7 proc. lėšų, nors visuomenė įžvelgia vos 8,8. Valdymui – atvirkščiai: tam tenka 7,4 proc. biudžetų, nors žmonėms atrodo, kad vos ne trečdalis visų bendrųjų pinigų (32,1 proc.).

Be kita ko, visuomenės akimis, valdymas vis brangsta: 2017 m. apklausoje respondentai manė, kad tam skiriama 19,7 proc. lėšų, pernai – jau 26,1, o šiemet net 32,1 proc. Tiesa, žmonės mano, kad truputėlį daugiau pinigų per trejus metus skiriama ir visuomenės gerovės sričiai: užpernai nurodyta, kad tam skiriama 7,2 proc., pernai – 13,3, o šiemet – 16,3 proc. Tačiau tai vis dar vos ne keturiskart mažiau, nei yra iš tikrųjų.

Dramblio vis dar nemato

Kodėl žmonės mano, kad daugiausia valstybės lėšų skiriama saugumui ir gynybai, o visuomenės gerovė finansuojama ne taip dosniai, nors ši sritis, jų nuomone, pati svarbiausia, o padėtis joje pati blogiausia? Faktai priešingi: daugiausia pinigų ir skiriama visuomenės gerovės paslaugoms, o saugumui ir gynybai tenka daug mažiau, nei mano žmonės.

Gali būti įvairių paaiškinimų, pavyzdžiui, kad viešojoje erdvėje tiek daug kalbama apie gynybos finansavimą, skelbiama apie net šimtus milijonų kainuojančius karinės technikos pirkinius. Bet dar labiau tikėtinas atsakymas – kad visuomenė nejaučia, kad jai teikiamos kokybiškos viešosios paslaugos.

Žmonės mato, kad negauna kokybiškų paslaugų, ir tai susieja su tuo, kad trūksta finansavimo. Bet esmė – ne kiek lėšų turi, o kaip jas panaudoji.

"Žmonėms tenka laukti ilgose eilėse sveikatos priežiūros įstaigose, bet jie nemato, kad pagal gyventojų skaičių turime daugiau nei ES vidurkis gydytojų ir lovų ligoninių stacionaruose. Tada žmonėms ir atrodo, kad šiai sričiai neskiriama pakankamai lėšų, nors iš tikrųjų jos skiriamos, tik nepakankamai efektyviai panaudojamos. Tas pat ir su švietimu: pagal šiai sričiai skiriamą BVP dalį neatsiliekame nuo Europos vidurkio, tačiau atsilieka mūsų moksleivių rezultatai. Žmonės mato, kad negauna kokybiškų paslaugų, ir tai susieja su tuo, kad trūksta finansavimo. Bet esmė – ne kiek lėšų turi, o kaip jas panaudoji", – pabrėžė VK Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.

Jis atkreipia dėmesį, kad čia labai tinka metafora apie dramblį kambaryje – nors VK savo audituose vis atskleidžia, kad viešieji pinigai dar vis naudojami neefektyviai, tačiau problemos kai kur nenorimos pastebėti.

Julius Lukošius. Valstybės kontrolės nuotr.

Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų tenka 43 gydytojai, ES vidurkis – 36. Tačiau 55 proc. mūsų šalies gyventojų kaip pagrindinę problemą sveikatos priežiūros sistemoje įvardija ilgas eiles. Tas pats švietimo sistemoje – mokytojui tenkančių mokinių skaičius mažesnis nei ES vidurkis, tačiau mūsų moksleivių gebėjimai neprilygsta vidutinio statistinio jų bendraamžio europiečio pasiekimams.

Nors skaičiuojant eurais neprilygstame turtingoms šalims, bet pagal valstybės išgales – procentine išraiška nuo BVP – neišsiskiriame iš ES vidurkio.

"Faktas toks: negalime pinigų stygiumi pateisinti blogesnės viešųjų paslaugų kokybės. Svarbiausia – ką su tais pinigais nuveikiame. O VK auditų rezultatai rodo, kad visuomenės gerovės srityje su turimais pinigais galima pasiekti daug daugiau", – J.Lukošius pabrėžė, kad vien lėšų padidinimas ar sumažinimas kurioje nors srityje nėra pagrindinis akcentas norint pagerinti situaciją. Tam visų pirma reikia pastebėti dramblį kambaryje ir naudoti bendruosius pinigus efektyviai.