Kodėl nedideliems verslams skolintis iš bankų tapo sunkiau?

Smulkiosios ir vidutinės įmonės, sudarančios didžiąją dalį įmonių Lietuvoje, sukuria 70 proc. pridėtinės vertės ir 73,3 proc. darbo vietų, todėl suprastėjusios šių įmonių skolinimosi sąlygos gali riboti ir jų galimybes plėstis bei prisidėti prie šalies ekonomikos augimo.

Bankai – dėmesio centre

Darbą jau pradėjo bendra ekspertų grupė, kuri, atlikusi tyrimą, pateiks rekomendacines gaires, kaip reikėtų tobulinti teisinį reglamentavimą, kad smulkieji verslininkai gautų geresnį priėjimą prie finansavimo šaltinių.

"Matydami, kad mažesnės skolinimo apimtys gali riboti Lietuvos ekonomikos augimo potencialą ir spartesnę ES konvergenciją, inicijavome tyrimą kartu su Konkurencijos taryba, kuris, tikimės, padės mums nustatyti tokio sumažėjimo priežastis ir įvardyti verslo sritis, kurioms kredito trūksta labiausiai. Tinkamai įvertinę problemą ir jos mastą, ieškosime būdų, kaip sustiprinti tvarią finansavimo pasiūlą Lietuvoje", – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

"Konkurencijos taryba dažnai girdi nusiskundimus, kad finansavimo paslaugų prieinamumas smulkiajam ir vidutiniam verslui nepakankamas. Tikimės, kad drauge su Lietuvos banko ekspertais išanalizuosime verslo finansavimo paslaugų prieinamumo problemas ir išsiaiškinsime jų priežastis. Tik išanalizavę padėtį galėsime pateikti pasiūlymus, ką reikėtų daryti, kad smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo paslaugos būtų prieinamesnės", – sako Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Tikimės, kad drauge su Lietuvos banko ekspertais išanalizuosime verslo finansavimo paslaugų prieinamumo problemas ir išsiaiškinsime jų priežastis.

Skolinimo galimybės

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, vertindami skolinimo galimybes įmonėms, atkreipia dėmesį į, jų manymu, prastėjančią statybos ir transporto įmonių finansinę būklę. Namų ūkių finansinė būklė vertinama kaip gera arba labai gera, rodo naujausios Lietuvos banko atliktos apklausos duomenys.

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų apklausa siekiama stebėti bankų skolinimo gyventojams ir verslui tendencijas, apklausų rezultatai skelbiami du kartus per metus. Ketvirtojo ketvirčio apklausa atlikta 2019 m. gruodžio mėnesį, jos metu apklausti keturių komercinių bankų ir penkių užsienio bankų filialų atstovai.

"Skolinimo įmonėms standartų artimiausiu metu bankai keisti neketina, nors apklausos rezultatai byloja, kad tikimasi prastesnės dviejų ūkio sektorių įmonių finansinės būklės raidos. Trečdalis nuomonę išsakiusių bankų ekspertų nurodė, kad statybos įmonių būklės raida yra blogėjanti, nors prieš ???ketvirtį taip teigiančiųjų nebuvo. Pastebimas ir nerimas dėl transporto įmonių finansinės būklės, kuri dabar vertinama teigiamai, bet, daugumos manymu, blogės", – teigė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Paulina Zlatkutė.

Tai, kad transporto įmonių būklė yra blogėjanti, 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį nurodė penki iš devynių apklausoje dalyvavusių bankų, skolinimą šios veiklos įmonėms ribojo penki iš aštuonių bankų. Konkurencijos mažėjimas buvo pastebimas skolinant transporto ir nekilnojamojo turto (po 4 iš 9 bankų) ir statybos įmonėms (5 iš 9 bankų). Taip pat dažniausiai buvo nurodoma, kad konkurencija skolinant šių sektorių įmonėms mažės toliau.

Dviejų apklausoje dalyvavusių bankų teigimu, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį pastebėta, kad mažėja įmonių paskolų paklausa, tačiau tik vienas bankas mano, kad šių paskolų paklausa mažės ir toliau. Kaip veiksnius, neigiamai veikusius paskolų paklausą, vienas iš bankų įvardijo įmonių susijungimus, restruktūrizaciją bei vidaus finansavimąsi.

Nors kiti bankai paklausos pokyčių nenurodė, du iš jų pastebėjo, kad ją šiek tiek teigiamai veikė alternatyvaus finansavimo mažėjimas (paskolų iš nebankinių institucijų ir kitų bankų) ir augantis kapitalo investicijų poreikis.

Būstui skolintis sunkiau

Namų ūkių finansinę būklę dauguma bankų vertino kaip gerą arba labai gerą, o būklės raidą – kaip stabilią. Konkurencija dėl skolinimo namų ūkiams ketvirtąjį ketvirtį buvo stabili, bet vienas bankas teigė, kad ji didėjo, o du – kad tikisi, jog konkurencija kitą ketvirtį ir toliau didės. Paskolų namų ūkiams paklausos pokyčių bankai 2019-ųjų ketvirtąjį ketvirtį nepastebėjo ir kitą ketvirtį taip pat nesitiki.

Du iš devynių bankų teigė, kad per 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį šiek tiek padidėjo atmetamų įmonių paskolų paraiškų dalis. Atmetamų namų ūkių paskolų paraiškų dalis nepakito, o vienas bankas nurodė, kad atmetamų paraiškų gauti vartojimo ir kitas paskolas dalis net šiek tiek sumažėjo.

Skolinimo įmonėms standartų per šių metų pirmąjį ketvirtį bankai keisti neketina, tačiau vienas bankas planuoja griežtinti paskolų teikimo namų ūkiams standartus, o kitas bankas, priešingai, – standartus, taikomus vartojimo ir kitoms paskoloms, ketina šiek tiek švelninti. Bendrų skolinimo sąlygų bankai nekeitė, bet buvo šiek tiek griežtinamos sąlygos skolinant būstui – du bankai nurodė, kad griežtino paskolų ir užstato santykį ir šiek tiek didino maržą bei užstato reikalavimus.

Ketvirtąjį ketvirtį sustiprėjo bankų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto kainų augimo 2020 m., o trečdalis nurodė pastebintys kainų lygio disbalansus būsto rinkoje. Septyni bankai prognozuoja naujos statybos būsto, penki – senos statybos būsto, o trys – komercinio nekilnojamojo turto kainų metinį augimą iki 5 proc.