Renginio „Maisto pakuotės: dizainas, idėjos, inovacijos“, kuris vyks Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje įsikūrusioje „DesignLibrary Kaunas“, svečiai – Kaune įsikūrusios kūrybinės agentūros „Moon Troops“ įkūrėjas M. Gaigalas su kolega Vyteniu Lukošiumi.

Seminare bus kalbama apie maisto pakuočių kūrimą, jų specifiškumą, ateitį, dizaino sprendimus.

– Kokia yra „Moon Troops“ atsiradimo istorija?, – paklausėme M. Gaigalo.

– „Moon Troops“ prasidėjo nuo noro kurti. Iš pradžių nebuvo jokios strategijos ar verslo plano, kad tai bus pakuočių dizaino ir prekės ženklų kūrimo agentūra. Pirminė vizija buvo tokia, kad savo išskirtinį ir tuo pačiu racionalų požiūrį panaudosime visapusiškai kūrybai – nuo idėjos iki reklaminės kampanijos.

Vienais pirmųjų veiklos metų gavome pasiūlymą prisijungti prie vieno gėrimo kūrimo. Sukūrus pirmąjį gėrimo pakuotės dizainą, gavome daugiau užklausų iš to paties kliento. Peržvelgę rinką supratome, kad tai yra didžiulė neišnaudota niša, kurioje netrūksta potencialo.

Tuomet mūsų darbus pradėjo publikuoti įtakingiausi pasaulio dizaino bei tendencijų portalai. Tai mus įkvėpė dar labiau susitelkti į pakuočių dizaino sritį. Po dviejų metų nusprendėme nutraukti veiklą kitose kūrybinėse srityse ir tapome prekės ženklų ir pakuočių dizaino kūrybine agentūra.

– Kuo išskirtinis yra maisto pakuočių dizainas?

– Iš esmės pats pakuočių dizainas yra viena sudėtingiausių sričių, kuri apima kur kas daugiau nei tik estetiką ar grožį, kaip dažniausiai manoma. Pakuočių dizainas – tai galybė sprendimų, pradedant nuo pakavimo greičio, kaštų ar mašinų, kurios naudojamos gamyboje ar pakavime, iki patogumo galutiniam vartotojui.

Maistas yra vienas iš svarbiausių mūsų gyvenimo elementų, į kurį visuomet žiūrime labai atsakingai, turime tam tikrus lūkesčius kiekvienos kategorijos produktams.

– Kuo maisto produktų pakuočių dizainas skiriasi nuo daiktų pakuočių dizaino?

– Maisto produktų pakuočių dizainas nuo daiktų pakuočių dizaino skiriasi neženkliai. Čia, ko gero, labiau reikalingas skonis, pasitikėjimas ir „pažadas“, kurį ištesės įsigytas produktas. Taip pat labai svarbu pasitikėjimas produktu. Vyrauja tam tikros subtilybės, dėl ko vartotojas renkasi vieną ar kitą produktą.

Tam įtakos turi, kaip tas produktas pateikiamas ant pakuotės, ar jis atrodo skanus potencialiam vartotojui, taip pat tenka priimti sprendimus, ar vartotojas ant pakuotės norės matyti patį produktą, o galbūt geriau rodyti jo serviravimo pavyzdį ar pasiekti klientą per grafinius dizaino elementus.

– Kokias būdo ar charakterio savybes turi turėti dizaineris, kuriantis maisto pakuotes?

– Kiekvienas geras dizaineris pirmiausia turi būti geras analitikas ir kritiškas vartotojas, sugebantis išanalizuoti ir išgryninti reikalingą informaciją. Tuomet, turėdamas aiškią žinutę, kurią turi perteikti pakuotėje, galės pritaikyti savo dizaino žinias.

Maisto produktuose itin svarbi estetika ir smulkmenos, nes kartais ne tas atspalvis gali tapti labai didele klaida.

Svarbiausia savybė – geras skonis, sugebėjimas atskirti, kas skanu ir estetiška, o kas nėra patrauklu. Maisto produktuose itin svarbi estetika ir smulkmenos, nes kartais ne tas atspalvis gali tapti labai didele klaida. Pavyzdžiui, vartotojai mūsų šalyje žalią obuolį suvokia kaip sintetinį ar nelietuvišką, o raudoną vertina kaip savą ir užaugintą Lietuvoje.

Maisto produktų dizaine yra tam tikrų subtilybių, kurios yra iš pirmo žvilgsnio keistos, todėl dizaineriui svarbu jas suprasti ir įsisavinti.

– Kokių specifinių žinių iš dizainerio reikalauja darbas su maisto produktais?

– Dažniausiai ant pakuotės matomi maisto produktai ar gaminiai neatrodo taip, kokie yra viduje, nes daugumą produktų nufotografuoti taip, kad jie būtų itin patrauklūs, yra sudėtinga. Iš techninės pusės šioje srityje dažnai praverčia retušavimo ar foto montažo įgūdžiai, kurie leidžia maisto produktus paversti patrauklesniais ir atrodyti skanesniais.

– Kaip skiriasi pakuotės priklausomai nuo to, ar jos skirtos Lietuvos, ar užsienio rinkai?

– Žmonių požiūris bei poreikiai yra pakankamai vienodi, tad esmė lieka tokia pati, tačiau tam tikri skirtumai egzistuoja. Skirtingų šalių žmonės tuos pačius ingredientus gali matyti kitaip: vieniems reikia ryškesnių pakuočių, kitiems labiau pastelinių, tačiau tai detalės, kurios yra specifinės kiekvienai valstybei ar regionui.

Jeigu palygintume skandinaviškas ir azijietiškas pakuotes, pamatytume akivaizdžius skirtumus, bet esminiai dizaino principai jose bus panašūs.

– Kaip manote, kokia yra maisto pakuočių ateitis?

– Ilgainiui ateitį prognozuoti yra sunku, nes visuomet turime keletą tendencijų, kurios juda skirtingomis kryptimis. Vienas arbatos gamintojas gali kiekvieną arbatos maišelį pakuoti į papildomą maišelį, juos sudėti į metalinę dėžutę, taip siekdamas prabangos ir kokybės įspūdžio, tuo tarpu kitas gamintojas gali pasirinkti ekologišką sprendimą ir sveriamą arbatą parduoti daugkartinėje dėžutėje su savo prekės ženklu.

Ateityje matau dvi kryptis – tvarumo ir patogumo. Pakuotės tampa didžiule problema, nes vis daugiau greito vartojimo ir mažesnių pakuočių jas panaudojus virsta šiukšlėmis. Prognozuojama, kad 2020-aisiais pasaulinė pakuočių rinka pasieks 1 trilijoną JAV dolerių, tad galite paskaičiuoti kiek bus išleidžiama pakuotei, galiausiai virstančiai šiukšlėmis.

Patogumas tampa vis svarbesnis – skubančioje visuomenėje skaičiuojame kiekvieną minutę ir norime kuo didesnio komforto. Šiandien dauguma maisto produktų pasižymi „nepatogiomis“ pakuotėmis, pavyzdžiui, cukraus pakuotė, ją įkirpus, dažnai įplyšta, galiausiai tenka gaišti laiką jos sandarinimui.

– Renginys „Maisto pakuotės: dizainas, idėjos, inovacijos“ vyks „DesignLibrary Kaunas“. Ką jūs, kaip dizaineris, manote apie šią netradicinę dizaino biblioteką?

– Visų pirma, labai džiugu, kad Kaune buvo atidaryta tarptautinio „DesignLibrary“ tinklo erdvė. Tai – kur kas daugiau nei biblioteka. Šiandien dizainas įgyja vis didesnę reikšmę ir vis dažniau bei giliau žengia į kiekvieno mūsų gyvenimą. Džiugina tai, kad studentai, plačioji visuomenė turi galimybę naudotis kokybiškiausia dizaino literatūra. Manau, kad tokios knygos ir leidiniai kuo toliau, tuo labiau domins ne tik dizainerius, bet ir kitų specialybių ir pomėgių atstovus.

Iš pirmo žvilgsnio bibliotekos ir tradicinė spauda šiandien išgyvena krizę, nes vos keliais „clickais“ išmaniuoju telefonu gali surasti visą dominančią informaciją. Vis dėlto nemanau, kad dizaino srities knygos praras žmonių susidomėjimą, nes šiandieninis interneto turinys yra „greito vartojimo“, paviršutiniškas ir pilnas reklamos bei šiukšlių. Tuo tarpu knygos yra struktūrizuotos, jose atrinkta ir sudėta tai, kas dažniausiai pateikiama aukščiausios kokybės spaudoje.

Kaunas turi nemažai puikių dizainerių, kurie žinomi ir už Lietuvos ribų, tačiau visuomet trūko erdvės, kurioje jie galėtų susitikti, susipažinti, todėl, manau, kad ateityje „DesignLibrary“ gali tapti puikiais namais miesto, o gal ir šalies dizaineriams.