Kokias tėvų klaidas turi taisyti pirmieji darbdaviai

Darbdavio požiūris

Diskusijai besirengianti UAB „Guidehouse Lithuania“ personalo vadovė Simona Žukaitytė pasakoja, kad pasirinkti tiek darbdaviams, tiek plačiajai visuomenei aktualią temą paskatino pačios tarptautinės konsultacinės kompanijos patirtis.

„Kai pernai įsteigėme JAV kompanijos padalinį Lietuvoje, dirbantį su pinigų plovimo prevencija, samdėme net 300 darbuotojų. Supratome, kad tiek daug patyrusių specialistų nerasime. Todėl buvome pasiruošę įdarbinti ir apmokyti dalį nepatyrusių darbuotojų, kurie neseniai baigė studijas ar dar tebestudijuoja.

Pradėję samdyti jaunimą nustebome, kad tokie mums savaime suprantami dalykai jiems pasirodė nežinomi ir sukeldavo nesusipratimų. Kadangi įdarbinimo procesą pradėjome dar pandemijos metu ir beveik viską darėme nuotoliniu būdu, jauniems darbuotojams kilo daug neaiškumų dėl disciplinos, nes jie gerai nežinojo, kaip turėtų atrodyti darbo diena ir ką reiškia 40 val. darbo savaitė“, – pasakojo pašnekovė.

Pasak jos, studentams įprasta, kad mokydamiesi universitete jie patys organizuoja savo laiką. Tačiau pradėjus dirbti tenka susidurti su darbdavių lūkesčiais. „Jauni specialistai ne visada supranta, kad visada reikia stengtis kokybiškai dirbti. Ne tik tada, kai aplanko įkvėpimas. Yra buvę, kad darbuotojai neatvyksta į mokymus, nes turėjo pavedžioti šunį ar tiesiog užsimiršo. Pasitaiko, kad jie atsisako ateiti į biurą, nes nerimauja, jog namuose likęs vienas augintinis liūdės, o sugedus kompiuteriui visą dieną nieko nedaro ir apie tai neperspėja vadovų“, – pasakojo specialistė.

S.Žukaitytė atkreipė dėmesį į tai, kad ne visi pradedantieji darbuotojai suvokia ir tai, kaip, neperžengiant ribų, bendrauti su vadovu ir kad atostogų prašymo jam nereikėtų siųsti antrą valandą nakties. Todėl jiems tenka paaiškinti dalykiško bendravimo principus. Taip pat tenka priminti, kad biuras netinkama vieta pasisėdėjimams su draugais, o virtualiame susitikime su klientu nedera dėvėti chalato.

„Daug spragų nauji komandos nariai turėjo ir kalbant apie jų kaip darbuotojų teisių ir pareigų supratimą. Ne visi žino, kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą ar mokėti mokesčius. Pavyzdžiui, vienas kolega netgi parašė prašymą atsisakyti privalomojo sveikatos draudimo, nes manė, kad jis jam nereikalingas.

Problemų kyla ir bandant suvokti darbo užmokesčio sistemą. Buvo atvejų, kai ką tik studijas baigę ir dirbti pradėję darbuotojai nesuprato skirtumo tarp bruto ir neto užmokesčio. Todėl stebėdamiesi klausė, kodėl darbo sutartyje nurodyta didesnė suma, o mėnesio pabaigoje jie gavo mažesnį atlygį“, – paradoksalius nutikimus prisiminė specialistė.

Buvo atvejų, kai ką tik studijas baigę ir dirbti pradėję darbuotojai nesuprato skirtumo tarp bruto ir neto užmokesčio.

Bendra atsakomybė

Pasiteiravus, kaip darbuotojų patirties trūkumo problemą sprendžia patys darbdaviai, S.Žukaitytė sakė, kad prireikia skirti nemažai laiko spragoms užkamšyti.

„Kadangi dalis darbuotojų jautėsi nesaugūs, nes nebuvo tikri, ar teisingai skaičiuojami jų atlyginimai, organizavome jiems skirtus mokymus apie darbo užmokesčio sistemą. Matome, kad klausimų ir abejonių sumažėjo“, – pastebėjo ekspertė. Ji pridūrė, kad nesklandumų kartais kyla ir dėl to, kad jaunieji specialistai nesmagiai jaučiasi bendraudami gyvai ar skambindami, tad dažniausiai komunikuoja susirašinėdami.

Kalbėdama apie tai, kas turėtų prisiimti atsakomybę už jaunosios kartos paruošimą darbo rinkai, pašnekovė sakė, kad tai – kompleksinė užduotis. Pasak jos, nors švietimo įstaigos gali suteikti teorinių žinių apie mokesčius ar organizacijų vadybą, bendražmogiškų savybių ir vertybių jaunuoliai semiasi iš juos supančios aplinkos.

„Bendra kultūra – tai veikiau šeimos klausimai. Jie susiję su specialistų požiūriu į įsipareigojimą, bendravimo etiketą ar net supratimu, kaip į darbo vietą ateiti apsirengus padoriai, kad nekiltų nereikalingų minčių. Pavyzdžiui, aš požiūrio į darbą labiausiai mokiausi iš tėvų patarimų. Tikiuosi, kad ir dabar jaunuolių tėvai yra pirmieji patarėjai, padedantys susivokti profesiniame pasaulyje.

Kita vertus, nereikia atmesti ir paties jaunimo indėlio. Dabar darbo rinka yra perkaitusi, tad darbuotojams yra lengviau susirasti darbą nei prieš dešimtmetį. Tokia aplinka sukuria situaciją, kai specialistas neturi tokio didelio poreikio dar labiau tobulintis. Taigi, svarbu, kad pats jaunuolis neužmigtų ant laurų, nes rinka keičiasi“, – pasakojo festivaliui „Būtent!“ besiruošianti ekspertė.

Svarbios patirtys

Pasak S.Žukaitytės, festivalyje „Būtent!“ diskusijos dalyviai apžvelgs įvairias specialistų rengimo darbo rinkai perspektyvas.

„Kalbėsime apie tai, kur ir kaip jaunuoliai ruošiami karjerai, kas išmoko daugelio svarbių dalykų ir profesinių paslapčių: tėvai, draugiški kolegos ar supratingi vadovai? Gvildensime ne tik žinių suteikimo klausimą, bet ir darbuotojų požiūrį – kaip baigus studijas sklandžiai pereiti prie naujo veiklos formato“, – pasakojo pašnekovė.

Klausytojai taip pat bus kviečiami svarstyti, kokios savybės ir patirtys ieškant pirmojo darbo yra aukso vertės.