Lietuvos banko duomenimis, kredito įstaigų skyrių skaičius Lietuvoje sparčiai mažėja. 2011 metais skyrių skaičius viršijo 900, o šių metų pirmą pusmetį skyrių buvo kiek daugiau nei 450.

Tyrimo rezultatai parodė, kad per metus banko skyriuje apsilanko 41 proc. gyventojų, 27 proc. iš jų lankosi iki dviejų kartų per metus, 11 proc. – 3-6 kartus per metus ir 3 proc. – kartą per mėnesį ar dažniau. Likusi dalis banko skyriuje lankosi rečiau nei kartą per metus, o visiškai banko skyriuose nesilanko 12 proc. respondentų.

Apklausos rezultatai parodė, kad beveik pusę (44 proc.) apklaustųjų gyventojų tiesiogiai paveikė bankų skyrių mažėjimo problema, ir jie pakeitė savo elgseną. 25 proc. iš jų buvo priversti vykti į toliau esantį banko skyrių, o 17 proc. pradėjo naudotis e. bankininkyste.

Paprašyti pareikšti nuomonę apie bankų padalinių skaičiaus mažėjimo padarinius, daugiausiai gyventojų išskyrė sumažėjusį finansinių paslaugų prieinamumą vyresnio amžiaus ir informacinių technologijų įgūdžių neturintiems žmonėms.

„Šiaulių banko“ administracijos vadovo Vyrauto Siniaus teigimu, bankų padalinių egzistavimas prisideda prie miestų patrauklumo didinimo.

„Tiek gyventojai, tiek verslas negali operatyviai gauti paslaugą, jei turi važiuoti į kitą miestą, tai nėra operatyvu ir gaištamas laikas. Norint turėti regionuose patrauklią ekonomiką, bankų paslaugų prieinamumas išties prideda patrauklumo tam tikriems miestams – tiek prikviečiant žmones ten gyventi, tiek prikviečiant verslo įmones“, – teigė jis.

Situacija gali keistis, skaitmenizacijos procesai toliau vyksta, bet poreikis fizinėms konsultacijoms ir šiandien yra didelis.

Anot V. Siniaus, pastebimas padalinių poreikis prekybos centrų vietose.

„Tam tikras skaičius, kur neefektyvu, uždaroma, stambesniuose miestuose, kur padalinių skaičius buvo didesnis nei būtina, tam tikrą optimizaciją esame padarę. Bet atidarome ten, ten kur matome poreikį – tai prekybos centrų vietose. (...) Ir žmonėms patogu, ir darbo laikas tenkina“, – teigė jis.

„Spinter tyrimų“ vadovo Igno Zoko teigimu, atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad poreikis fizinėms konsultacijoms ir šiandien yra didelis.

„Kalbame ne vien apie fizinį veiksmą, bet ir pasitikėjimo dalyką – kai savo pinigus dedu į indėlį, man patikimiau yra pasikalbėti su žmogumi, gauti popieriuje pasirašytą įrodymą, kad viskas yra padaryta. Situacija gali keistis, skaitmenizacijos procesai toliau vyksta, bet poreikis fizinėms konsultacijoms ir šiandien yra didelis“, – komentavo jis.

Bankų padalinių mažėjimo problemą, anot jo, rimta laiko didžioji dalis apklaustųjų.

„Svarbu tai, kad tik 8 proc. pasakė, kad šio klausimo nereikia spręsti“, – pridūrė I. Zokas.

Kaip ELTA jau rašė, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas yra sakęs, kad bankų padalinių mažėjimas reiškia, kad bankai optimizuoja savo verslą.

„Bankai, mano subjektyviu vertinimu, optimizuoja savo verslą, ir tie pokyčiai vyksta visame pasaulyje. Galima galbūt argumentuoti, kad gal tie pokyčiai Lietuvoje vyksta sparčiau nei kitose šalyse ir faktas, kad bankai Lietuvoje veikia ypač efektyviai. (...) O efektyvumas galbūt pasiekiamas, kad tau nereikia investicijų į tą viešąją paslaugą, kuri galbūt nėra pelną nešanti, bet būtina gyventojams“, – anksčiau sakė M. Jurgilas.