Kokios kainos sukelia infliaciją?

Po pakilimo – nuosmukis

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė teigia, kad žaliavų kainos vis dar yra didesnės nei prieš pandemiją, tačiau kai kurios, palyginti su piku, pasiektu šių metų gegužę, jau sumažėjo.

Dėl staigaus pasaulio ekonomikos atsigavimo sutrikus paklausos ir pasiūlos pusiausvyrai, žaliavų kainos šoktelėjo aukštyn. Pavyzdžiui, vienų populiariausių metalų – aliuminio, vario ir plieno – kainos Londono metalų biržoje rugsėjo pradžioje buvo apie pusantro karto didesnės nei prieš pandemiją 2020 m. pradžioje. Vis dėlto, palyginti su piku, pasiektu šių metų gegužę, kai kurių metalų, pavyzdžiui, vario ir plieno, kainos jau sumažėjo atitinkamai apie 12 ir 20 proc. O medienos ateities sandorių kainos JAV rinkoje, nors dar tebėra didesnės nei prieš pandemiją, tačiau, palyginti su piku, pasiektu šių metų gegužę, yra nukritusios beveik tris kartus.

Žaliavų kainos, skaičiuojant vartotojų kainų infiaciją, tiesiogiai nepatenka.

"Didinant žaliavų pasiūlą, pusiausvyra tarp daugelio žaliavų paklausos ir pasiūlos ateityje turėtų būti panaši į buvusią iki pandemijos, o sumažėjęs atsargų lygis – atkurtas, tad tikėtina, kad daugelio žaliavų kainos ateityje turėtų mažėti, – mano L.Mociūnaitė. – Tiesa, kai kurių prekių paklausą papildomai didina ir besikeičiantys vartotojų įpročiai, ir modernėjanti pramonė, tad užtikrinti pakankamą jų pasiūlą bus sudėtingiau ir tai užtruks ilgiau. Pavyzdžiui, šiuo metu ypač trūksta puslaidininkių, o jų paklausą didina išaugusi televizorių, žaidimų konsolių ar kompiuterių paklausa ir automobilių gamintojai, investuojantys į technologijai imlius elektromobilius."

Anot jos, žaliavų kainos, skaičiuojant vartotojų kainų infliaciją, tiesiogiai nepatenka. Kainų pokyčiai visų pirma turi įtakos gamintojų patiriamoms sąnaudoms, o infliaciją paveikia tiek, kiek žaliavų kainų pokyčiai, persidavę gamintojų parduodamos produkcijos kainoms, galiausiai paveikia vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Paprastai vėlesniuose kainodaros etapuose žaliavų kainų padidėjimo įtaka slopsta.

Tam įtakos turi tai, kad žaliavos sudaro tik dalį sąnaudų, kurios patiriamos gaminant produktus ar teikiant paslaugas. Be to, spaudžiant konkurencijai, gamintojai ar prekybininkai dalį savikainos padidėjimo gali absorbuoti susimažindami pelningumą arba rasti kitų būtų, kaip sumažinti kitas patiriamas sąnaudas. Žaliavų kainų padidėjimo įtaką prekių kainos atspindi taip pat ne iš karto – pradiniuose gamybos etapuose ji gali būti pastebima jau po ketvirčio, o vėlesniuose gamybos etapuose ji labiau pajaučiama po poros ketvirčių ir vėliau.

13 proc. brangimas

Būsto kainos, kurios šių metų antrąjį ketvirtį buvo net 13 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, taip pat neįtraukiamos skaičiuojant infliaciją. Į statistinį vartojimo krepšelį būsto kainos šiuo metu nepatenka, tad ir į infliacijos rodiklį neįtraukiamos. Skaičiuojant infliaciją, yra įtraukiamos būsto nuomos išlaidos, kurios vidutiniškai sudaro apie 1,1 proc. vartojimo krepšelio, ir kitos su būsto išlaikymu susijusios išlaidos, pavyzdžiui, išlaidos už komunalines paslaugas.

Naujoje Europos Centrinio Banko pinigų politikos strategijoje rekomenduojama į indeksą, pagal kurį skaičiuojama infliacija, nuosekliai įtraukti su savininkų gyvenamaisiais būstais susijusias vartojimo išlaidas, kadangi tai namų ūkiams geriau parodytų aktualios infliacijos lygį. Vis dėlto tai būtų daroma laipsniškai, kadangi šiuo atveju reikia išskirti su būstu susijusią vartojimo ir būsto, kaip investicijos, komponentes.

Naftos įtaka

Pasak Lietuvos banko ekspertų, šiemet palaipsniui kilusioms naftos kainoms įtakos turėjo neapibrėžtumas dėl naftos žaliavos pasiūlos užtikrinimo, vyraujant įtampai tarp JAV ir Irano, tačiau šioje rinkoje yra jaučiami ir kiti vėjai. Vyraujanti tarptautinės prekybos karų įtampa graso pasaulio ekonomikos lėtesniu augimu. Jei prekybos karų eskalacija reikšmingiau sulėtintų pasaulio ekonomikos augimą, tikėtina, kad mažėtų ir naftos paklausa. Tai kuriam laikui turėtų įtakos ir šios žaliavos kainoms. Tiesa, rinkos šių metų vasarą jau pasitiko beveik penktadaliu mažesnėmis "Brent" žalios naftos ateities sandorių kainomis nei pernai.

Naftos žaliavų kainų mažėjimui pastaruoju metu įtakos turėjo ne tik neapibrėžtumas, bet ir auganti JAV naftos gavyba. Remiantis JAV energetikos informacijos administracijos prognozėmis, šalies naftos gavyba šiemet augs sparčiau, skaičiuojant barelius per dieną, nei OPEC mažins gavybą. Tiesa, šį mėnesį vyks OPEC ir kitų dėl naftos gavybos mažinimo susitarusių šalių susitikimas. Jo metu turėtų būti nuspręsta dėl tolesnės šios šalių grupės krypties naftos gavybos klausimu. Be visų šių veiksnių, naftos pasiūlai įtakos gali turėti ir neramumai naftą išgaunančiose šalyse, pavyzdžiui, Venesueloje, paklausai – sezoniškumas, prasidedant karštajam metų laikui, kai padaugėja kelionių automobiliais. Vis dėlto nuo šių metų pradžios iki vasaros palaipsniui didėjusios naftos kainos beveik pasiekė praėjusių metų vidurkį. Prie to galėjo prisidėti ir dolerio atžvilgiu truputį pigęs euras. Nors naftos kainas ir sunku nuspėti dėl didelio neapibrėžtumo, vis dar tikimasi, kad šiemet jų lygis bus panašus kaip ir pernai, t.y. jos gali susvyruoti stipriau, tačiau tikimasi, kad jų vidutinė kaina šiemet bus panaši į praėjusių metų, bet apie keliolika procentų mažesnė už pastarojo dešimtmečio vidurkį.