Lietuvoje egzistuoja keletas pagalbos rūšių gyventojams, kurias galima tarpusavyje derinti: parama savivaldybėse, „Sodros“ mokamos socialinio draudimo išmokos netekus darbo bei laikina parama dėl pandemijos.

Dėl koronaviruso pandemijos ir jos sukeltų ekonominių sunkumų savivaldybėse suteikiama parama buvo padidinta, kartu palengvintos jos suteikimo sąlygos, bet dauguma pakeitimų galios nuolatos. Kviečiame susipažinti, dėl kokios pagalbos gali kreiptis gyventojai, jeigu stokoja pajamų ar netenka darbo.

Kokia parama priklauso nepasiturintiems žmonėms?

– Socialinė pašalpa.

– Socialinė pašalpa pradėjus dirbti po nedarbo laikotarpio.

– Kompensacija už šildymą.

– Kompensacija už karštą vandenį.

– Kompensacija už geriamąjį vandenį.

– Didesni vaiko pinigai.

– Socialinis būstas.

– Kompensacija už būsto nuomą.

Kokia parama priklauso netekus darbo?

– Nedarbo socialinio draudimo išmoka.

– Ilgalaikio darbo išmoka.

– Laikina darbo paieškos išmoka.

– Piniginė socialinė parama

Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį, o jei nepasiturinčio žmogus būstas renovuotas pagal modernizavimo programą, kompensuojamos ir kredito bei palūkanų įmokos. Ši parama padidėjo, o jos gavimo sąlygos palengvėjo per karantiną ir ekstremaliąją situaciją, tačiau dauguma naujų nuostatų galios ir toliau.

Socialinė pašalpa

Kada priklauso? Nuo birželio 1 dienos pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 137,5 eurų. Apskaičiuojant vidutines pajamas nepriskaitomi vaiko pinigai ir 20-40 procentų darbo užmokesčio (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus), neįskaičiuojama ir 20-40 proc. bedarbiams mokamos nedarbo ar laikinos darbo paieškos išmokos.

Į vertinamas pajamas taip pat nebus įskaičiuojama 200 eurų vienkartinė išmoka, kurią rugpjūtį gaus pensininkai ir žmonės su negalia.

Šiais sprendimais siekiama sudaryti sąlygas daugiau žmonių gauti paramą.

Dar viena naujovė, praplėsianti piniginę socialinę paramą galinčių gauti žmonių ratą – 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos nebus vertinamas besikreipiančiojo turtas. Iki šiol galiojo tvarka, kad jei asmuo turi turto, kurio kiekis viršija nustatytą ribą, parama jam galėjo nepriklausyti.

Pasibaigus šiems 6 mėnesiams, įsigalios nuolatinė nuostata, pagal kurią turtas 3 mėnesius nebus vertinamas tiems žmonėms, kurie dėl socialinės pašalpos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo. Taip siekiama greičiau ir efektyviau padėti su finansiniais iššūkiais susidūrusiems gyventojams.

Kokio dydžio? Nuo birželio socialinės pašalpos padidėjo. Kokią pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gauna asmuo ar šeima, priklauso nuo gaunamų pajamų, šeimos sudėties ir pritaikomo valstybės remiamų pajamų dydžio. Nuo birželio socialinės pašalpos didėja.

Vieniems gyvenantiems asmenims socialinės pašalpos dydis keisis kas pusę metų: iš pradžių gaus daugiau, vėliau – mažiau. Taip skatinama, kad asmuo ilgainiui imtųsi iniciatyvos ir pajamas užsidirbtų pats.

Kai kartu gyvena daugiau nei vienas asmuo, pašalpa visais mėnesiais bus tokio pat dydžio.

Socialinė pašalpa pradėjus dirbti po nedarbo laikotarpio

Socialinę pašalpą gyventojai gali gauti netgi tuomet, kai po nedarbo laikotarpio pradeda dirbti. Tokia priemonė taikoma norint paskatinti pašalpos gavėjus įsitraukti į darbo rinką – pradėjus dirbti darbo užmokestis dažniausiai nebūna itin didelis, todėl parama vis dar reikalinga.

Iš viso pašalpa pradėjus dirbti gali būti mokama 12 mėnesių, bet ilgainiui mažėja: 3 pirmus mėnesius ji siekia 100 proc. socialinės pašalpos dydžio, mokėto paskutinius pusę metų prieš įsidarbinant, 4-6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. socialinės pašalpos.

Būtinosios sąlygos – iki įsidarbinimo žmogus turėjo būti pusę metų registruotas Užimtumo tarnyboje, pradėjus jam dirbti mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba pritaikomas minimalus valandinis atlygis, iki įsidarbinimo per paskutinius tris mėnesius asmuo turėjo bent mėnesį gauti socialinę pašalpą.

Kur kreiptis: į savo savivaldybę arba www.spis.lt.

Galiojimas: jau galioja.

Kompensacijos už šildymą ir karštą bei geriamąjį vandenį

Kai vertinama, ar asmuo arba šeima turi teisę į kompensacijas už šildymą bei vandenį, anksčiau buvo atsižvelgiama į turimą turtą. Tačiau 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo turtas nebebus vertinamas, o pasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu kompensacijos bus kreipiamasi pirmą kartą (arba po 2 metų pertraukos nuo gavimo), turtas nebus vertinamas pirmus 3 mėnesius.

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas būtų priteisęs apmokėti skolą.

Kompensacijos už šildymą

Šias kompensacijas galima gauti apskaičiavus, kiek per mėnesį šeimai ar asmeniui atsieina šildymas. Pavyzdžiui, jeigu vienas gyvenantis asmuo per mėnesį gauna 300 eurų pajamų, iki šiol už šildymą jis neturėjo mokėti daugiau nei 17,5 euro. Viršijančios šią sumą išlaidos kompensuojamos.

Nuo birželio vienam gyvenančiam asmeniui bus kompensuojama didesnė išlaidų šildymui dalis. Dabar tas pats pavyzdyje minėtas žmogus neturėtų mokėti daugiau nei 11,25 eurų – likusi išlaidų dalis kompensuojama.

Jeigu pajamos, tenkančios asmeniui, yra mažesnės nei 187,5 euro, kompensuojama visos faktinės išlaidos būsto šildymui, jeigu būstas nėra labai didelis arba jam šildyti nereikia neproporcingai daug kuro.

Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomi šie naudingojo būsto ploto normatyvai:

– 50 kvadratinių metrų, jei žmogus gyvena vienas.

– 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui.

– 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui.

– 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 narių šeimai šildymas kompensuojamas už ne didesnį nei 70 kvadratinių metrų naudingąjį plotą.

Kompensacijos už geriamąjį vandenį

Šias kompensacijas galima gauti kai išlaidos už šaltą vandenį bei nuotekas viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį – 300 eurų, už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 6 eurus, o likusi suma turėtų būti kompensuojama.

Žinoma, atsižvelgiama ir į suvartoto vandens kiekį, jis, priklausomai nuo namiškių skaičiaus ir nuo to, kaip ruošiamas karštas vanduo, turėtų būti:

Kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma:

– 2 kubiniai metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

– 1,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

– 1 kubinis metras trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, pavyzdžiui, elektra, malkos:

– 3,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

– 2,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

– 1,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Jeigu bendrai gyvenančių žmonių yra 6, o vandeniui ruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, jiems bus kompensuojama už 7,5 kubinius metrus geriamojo vandens.

Kompensacijos už karštą vandenį:

Šias kompensacijas galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Žmogaus, gaunančio 300 eurų pajamų atveju, būtų kompensuojamos išlaidos, viršijančios 15 eurų.

Kompensuojama už:

– 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

– 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

– 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Valstybės parama, jeigu būstas renovuotas

Jeigu daugiabutis yra renovuotas ar renovuojamas pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jame gyvena žmonės, turintys teisę gauti kompensacijas už šildymą, būsto savininkui apmokamos kredito bei palūkanų įmokos.

Kur kreiptis: į savo savivaldybę arba www.spis.lt.

Galiojimas: jau galioja.

Parama būstui išsinuomoti

Socialinis būstas

Iki šiol įstatymuose nebuvo numatyta, kiek ilgiausiai mažas pajamas turintis žmogus ar šeima gali laukti eilėje socialinio būsto. Tokia situacija neskatina savivaldybių didinti socialinių būstų kiekio, o žmonės laukia ne vienus metus. Apie 15,6 proc. asmenų ar šeimų socialinio būsto nuomos laukia daugiau kaip 5 metus, o vidutinis laikotarpis – 7,7 metai.

Skatinant, kad žmonėms socialinis būstas būtų išnuomojamas greičiau, įvedami konkretūs laukimo terminai: nuo 2024 metų – iki 5, nuo 2026 metų – iki 3 metų. Savivaldybės jau dabar turi imtis priemonių ir užtikrinti, kad, vykdant socialinio būsto fondo plėtrą, laukimo laikotarpis būtų trumpinamas pagal naujai įsigaliosiančius reikalavimus.

Jeigu pasibaigus terminui savivaldybė nesuteiks socialinio būsto, tuomet privalės kompensuoti būsto, kuriame šeima gyvena laukdama socialinio būsto, nuomos dalį. Tiesa, kompensacija bus mokama ne daugiau kaip už 14 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto, tenkančio asmeniui.

Nuomos kompensacijos šeima negaus tuo atveju, jeigu prašydama socialinio būsto yra išreiškusi reikalavimų, dėl kurių būsto skyrimas gali užtrukti, pavyzdžiui, šeima būsto prašo konkrečioje savivaldybės vietoje ar konkrečiame namo aukšte.

Kompensacija už būsto nuomą

Mažas pajamas gaunantys žmonės taip pat turi galimybę gauti kompensaciją, kuri padengtų dalį išlaidų už tinkamo būsto įprastą nuomą ar išperkamąją nuomą. Iki šiol nustatant, kokio dydžio kompensacija bus, tai tiesiogiai priklausė nuo toje vietovėje esančio nekilnojamojo turto vertės. Kartais, ypač kai žmogus būste gyvena vienas, ši suma būna labai maža. Viena mažiausių, pavyzdžiui, Akmenės rajone – vos 3,84 euro.

Nuo liepos 1 dienos apskaičiuojant šias kompensacijas, koeficientas bus nustatomas pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas ir diferencijuojamas, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių. Taip pat nustatomas minimalus būsto ar išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensacijos bazinis dydis – nuo 23 iki 32 eurų per mėnesį, kai būsto naudingasis plotas, tenkantis asmeniui, yra 10-14 kvadratinių metrų.

Be tėvų globos likusiems asmenims, pavyzdžiui, neįgaliesiems, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ar savarankiško gyvenimo namus (jeigu jie Lietuvoje neturi kito būsto) socialinis būstas bus skiriamas ne eilės tvarka.

Kur kreiptis: į savo savivaldybę.

Galiojimas: dauguma pokyčių – nuo liepos.

Vaiko pinigai

Vaiko pinigai yra universali išmoka, mokama kiekvienam vaikui. Jos dydis 2020 metais – 60 eurų. Papildomai gali būti mokama papildoma 40-ies eurų išmoka, kuri skiriama neįgaliems vaikams ir vaikams iš nepasiturinčių ar gausių šeimų.

Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Iki šiol, vertinant šeimos pajamas gauti didesniems vaiko pinigams, buvo atsižvelgiama į tai, kiek jų gauta per paskutinius 12 mėnesių.

Tačiau kadangi karantino metu dalies šeimų finansinė situacija staigiai pablogėjo, nuspręsta, kad iki liepos 1 d. bus vertinamos pajamos, gautos nuo balandžio 1 d., o  nuo liepos bus vertinamos praėjusių 3 mėnesių pajamos ir išmoka vaikui skiriama trims mėnesiams.

Tai reiškia, kad jeigu šeima dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui kreipiasi liepą, vertinama, kokios jos pajamos buvo balandį, gegužę ir birželį. Šių mėnesių pajamose jau atsispindės finansiniai iššūkiai, su kuriais šeimai teko susidurti per karantiną.

Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos. Papildomai didesnius vaiko pinigus turėtų gauti apie 33 tūkst. vaikų.

Kur kreiptis: į savo savivaldybę arba www.spis.lt.

Galiojimas: pakeitimai jau galioja.

Praradus darbą

Netekus darbo ir siekiant visai neprarasti pajamų, siūloma kreiptis į Užimtumo tarnybą. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje galima paprasčiau ieškoti kito darbo, reikiamą socialinio draudimo stažą sukaupę bedarbiai gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, o nesukaupę – laikinai galės gauti darbo paieškos išmoką. Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu, todėl nemokamai gali naudotis gydymo paslaugomis sveikatos priežiūros įstaigose.

Nedarbo socialinio draudimo išmoka. Šią išmoką gauti galima tuo atveju, jeigu per paskutinius 30 mėnesių iki registravimosi Užimtumo tarnyboje asmuo turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Dirbant samdomą darbą nedarbo socialinio draudimo įmokas moka darbdavys, o kai kurie savarankiškai dirbantys asmenys (individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai) jas moka patys.

Jei nedarbo išmoka priklauso, ji mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2020 metais sudaro 141,25 euro, kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio. Pirmaisiais mėnesiais išmoka yra didesnė, vėliau ji laipsniškai mažėja.

Nedarbo išmokos kintamoji dalis:

– 1-3 mėnesį – 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (visos pajamos, nuo kurių mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos),

– 4-6 mėnesį –  31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų,

– 7-9 mėnesį –  23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.

Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį nuo mėnesio 20 dienos iki mėnesio pabaigos.

Kur kreiptis: į Užimtumo tarnybą.

Galiojimas: pakeitimų nebuvo, galima kreiptis bet kada.

Ilgalaikio darbo išmoka

Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.

Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:

– 5-10 metų – 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka.

– 10-20 metų – 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.

– Ilgiau nei 20 metų – 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.

Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.

Ilgalaikio nedarbo išmoka išmokama po maždaug trijų su puse mėnesio nuo atleidimo.

Kur kreiptis: į „Sodrą“.

Galiojimas: pakeitimų nebuvo, galima kreiptis bet kada.

Darbo paieškos išmoka

Siekiant, kad karantinui einant į pabaigą be pajamų neliktų nė vienas bedarbis, greitu metu atsiras nauja išmoka – laikinoji darbo paieškos išmoka.

Ją gali gauti bedarbio statusą Užimtumo tarnyboje turintys ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, pavyzdžiui, remiamame profesiniame mokyme, nedalyvaujantys žmonės.

Darbo paieškos išmoka gali būti dviejų dydžių: 200 eurų ir 42 eurų. Tiems, kurie neatitinka kriterijų gauti įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba jos mokėjimo laikotarpis jau pasibaigė, darbo paieškos išmoka sieks 200 eurų. Tiems, kas gauna įprastą nedarbo išmoką, papildoma darbo paieškos išmoka sieks 42 eurus.

Dėl šios išmokos bus galima kreiptis, kai tik prezidentas pasirašys Užimtumo įstatymo pataisas. Ji bus mokama 6 mėnesius, bet ne ilgiau nei iki šių metų pabaigos.

Kur kreiptis: į Užimtumo tarnybą.

Galiojimas: kitą dieną po prezidento pasirašymo (Seime jau priimta).