Tai BNS patvirtino komisijos pirmininkas Alminas Mačiulis. Anot jo, komisija, gavusi įvairių institucijų išvadas, vienbalsiai nutarė nepradėti planuojamo sandorio patikros. 

„Mes nutarėme nepradėti sandorio patikros, nes tokia linija neegzistavo (konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąraše – BNS), ji nebuvo įtraukta nei į magistralinių linijų, nei į pasienio linijų sąrašą. Be to, pasienio linijos – tos, kurios ateina iš trečiųjų šalių“, – BNS sakė A. Mačiulis. 

Anot jo, komisijos sprendimas nesusijęs su Vyriausybės trečiadienio sprendimu, nes esą jis dar nepriimtas – klausimas buvo svarstytas Vyriausybės pasitarime, ir tuo nutarimu bus tik patikslinta, kad strategiškai svarbūs pasienio geležinkelio ruožai yra tik su trečiosiomis šalimis. 

A. Mačiulis tikino, kad komisija nedelsė priimti sprendimo – ji kreipėsi į įvairias tarnybas, jos pateikė savo išvadas, kad pažeidimų nenustatyta, ir jomis remdamasi komisija priėmė sprendimą. 

„Dabar „Lietuvos geležinkeliai“ patys spręs, ką toliau daryti“, – BNS sakė A. Mačiulis. 

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį turėtų pasirašyti su konkursą laimėjusia Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Rail“ valdoma geležinkelių tiesimo ir remonto įmone „Vitras-S“ – ji darbus pasiūlė atlikti už 9,35 mln. eurų (be PVM).  

„Pradėsime sutarties pasirašymo procedūras, kai tik gausime oficialų atsakymą iš komisijos“, – BNS sakė geležinkelių atstovas Mantas Dubauskas. 

„Vitras-S“ direktorius Michailas Lipkinas anksčiau BNS sakė, kad kovo mėnesį pasirašius sutartį, įmonė  tikrai spės atlikti darbus iki šių metų pabaigos: „Mes suprantame, kad tai prestižinis objektas. Mes turime pajėgumų, inžinerinių resursų, technikos, viską, kad padarytume tuos darbus“. 

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis trečiadienį sakė, kad ruožas turėtų būti atstatytas iki šių metų pabaigos, kaip ir įsipareigota Europos Komisijai. 

„Kol kas indikacijų, kad nespėsime, neturime, bet jeigu taip netyčia įvyktų, manau mūsų partneriai suprastų, nes delsimo specialaus nebuvo, tiesiog valstybė pradeda dirbti su nauju įstatymu dėl nacionalinio saugumo ir jo taikymas, visi tyrimai šiek tiek užima laiko. Interesas mūsų valstybės ir toliau išlieka Rengę atstatyti kuo greičiau, ir kad santykiai su kaimyninėmis šalimis dėl to tiktai gerėtų“, – žurnalistams sakė R. Masiulis. 

Beveik 28 mln. eurų vertės Europos Komisijos baudą už Rengės ruožo išardymą 2017-ųjų pabaigoje gavę „Lietuvos geležinkeliai“ ruožą pažadėjo atstatyti iki šių metų pabaigos. Toks įsipareigojimas įrašytas EK 2018-aisiais pateiktame pažeidimo ištaisymo plane. 

Prieš dešimtmetį išardytu keliu į Rengę produkciją į Latviją gabendavo Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“.