Šiuo metu kompensacija priklauso, jei elektros tiekimas neatkuriamas per 72 valandas, o nuo kitų metų šis terminas turėtų sutrumpėti iki 48 valandų. Seime siūloma jį trumpinti iki 24 valandų ir kompensacijas vartotojams skirti automatiškai.
Apie tai, ką toks pokytis reikštų vartotojams ir ar 24 valandų riba iš tiesų paskatintų greičiau atkurti elektros tiekimą, su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo įstatymo projekto iniciatorius, Seimo narys, socialdemokratas Tomas Martinaitis.
– Kodėl siūlote kompensacijos terminą sutrumpinti iki 24 valandų?
– Šių metų rugpjūčio 22 d. įvykusi audra paliko labai didelį gyventojų skaičių be elektros energijos, bet tai nebuvo pirmoji stichinė nelaimė mūsų valstybėje. 2024 m. liepos 29 d. įvyko panaši audra, kuri tuos pačius 300 tūkstančių paliko be elektros. Nors tuo metu buvo kuriami planai, kaip didinti tinklo atsparumą, praėjus dvejiems metams paaiškėjo, kad reikšmingas pokytis nebuvo pasiektas. Šiandien ESO prioritetą skiria kitiems projektams, tokiems kaip infrastruktūros gerinimas ar papildomų pajėgumų didinimas. Dėmesio tinklo atsparumo didinimui yra skiriama per mažai. Manau, kad 24 valandų terminas, kurį siūlau pakeisti įstatymu, būtų papildoma motyvacija ESO skirti didesnę investicijų dalį tinklo atsparumo didinimui. Jei nepavyksta išmokti pamokų iš gamtos, Seimas gali įpareigoti energijos skirstymo operatorių skirti didesnį dėmesį skirti tinklo atsparumui.
24 valandų terminas atsiranda ne iš niekur. Yra žvelgiama į regioninius pavyzdžius. 24 valandų terminas yra taikomas tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje. O tokios netolimos kaimynės, kaip Suomija ar Švedija, taiko 12 valandų terminą, po kurio žmonėms turi būti mokamos kompensacijos.
– Kiek pagrįsta manyti, kad finansinė atsakomybė pakeis ESO elgesį?
– Manau, kad tai yra vienas veiksnių, kuris paskatins ESO. 2025 m. bendrai investicijų plėtrai buvo skirta beveik 360 milijonų eurų. Tai yra ženkli suma. Po įvykusios rugpjūčio mėnesio stichinės nelaimės Energetikos ir darnios plėtros komitete, kurio narys taip pat esu, ESO vadovai sakė, kad didesniam ir greitesniam tinklo atsparumo didinimui, oro linijų perkėlimui po žeme vis dar trūksta pinigų. Jei investicijoms išleidžiama tokia suma, o sakoma, kad pinigų trūksta, tai reiškia, kad prioritetai yra kitur. 2024 m. 40 tūkstančių vartotojų po trijų dienų vis dar neturėjo elektros energijos. Tik 1,6 tūkst. iš jų kreipėsi, kad gautų kompensaciją. Galbūt didžioji dauguma žmonių nežino, kad gali kreiptis, ar nesugeba naudotis tomis sistemomis. Jei ESO šiandien nėra suinteresuota didinti atsparumo, reikia papildomų motyvacijos priemonių. Kompensacijos žmonėms būtų skiriamos automatiniu būdu neteikiant atskiro prašymo. Tikiuosi, kad ilgoje perspektyvoje tai paskatins ESO vadovus ir valdybos narius didesnį dėmesį skirti tinklo atsparumo didinimui.
– Jei kompensacijos didės, ESO patirs daugiau išlaidų. Kas už jas sumokės? Ar nėra rizikos, kad tai atsispindės vartotojų elektros sąskaitose?
– Nebūtinai. Ruoškimės blogiausiam, bet tikėkimės geriausio. Niekas negali pasakyti, kiek konkrečiai papildomų stichinių nelaimių ar iššūkių mūsų laukia ateityje. Skaudžiausia būtų tada, jei po poros metų įvyktų panaši stichinė nelaimė ir mes sakytume, kad buvo per mažai laiko ar trūko pinigų šiai sričiai. Patirtis rodo, kad po 2024 metų papildomų kompensacijų išmokėjimui buvo skirti 2 milijonai eurų. Iš jų gyventojai pasiėmė tik 1 milijoną eurų. Iš bendro įmonės biudžeto, bendrų investicijų sumos ta kompensacijų dalis nesudaro reikšmingai didelės dalies. Be to, ir šiandien ESO turi skirti lėšas investicijoms, tinklo atsparumo didinimui ir spartesniam kabeliavimui, kad būtų pasiektas atsparumas.
Papildomas atsparumas pasiekiamas ne vien kompensavimo mechanizmais ir investicijomis. Mūsų Seimas gali imtis tam tikrų iniciatyvų, tokių kaip proskynų ar apsaugos zonų didinimas, kad užkirstų kelią medžiams kristi ant elektros laidų ir pažeisti tinklą. Tam tikriems didesnio atsparumo užtikrinimo rezultatams pasiekti nereikia papildomų investicijų, tereikia atsakingesnio požiūrio. Tikiuosi, kad 24 valandų terminas tiek Seimą, tiek Vyriausybę, tiek pačią įmonę paskatins daugiau dėmesio skirti priemonėms, kurios užtikrins, kad kompensacijų nereikėtų mokėti, o žmonės turėtų stabilų elektros tiekimą.
– Projekte kalbama ne tik apie kompensaciją už elektros nebuvimą, bet ir apie pagrįstų tiesioginių išlaidų atlyginimą. Kiek plačiai tai turėtų būti taikoma?
– Kalba yra apie dvigubas kompensacijas. Šiandien vartotojai beveik pusę elektros energijos sąskaitos sumoka už kokybišką elektros tiekimą. Natūralu, kad jei kokybiškas tiekimas nėra užtikrinamas ir žmogus 24 valandas yra priverstas gyventi be elektros energijos, kompensacija turėtų būti mokama. Šiandien yra apibrėžiama, kokia ji turėtų būti. Vidutiniam vartotojui po 24 valandų turėtų būti automatiškai išmokama 50 eurų kompensacija. Ta kompensacija didėtų atitinkamu koeficientu už kiekvieną papildomą valandą be elektros energijos iki maksimalios sumos, kuri būtų maždaug 100 eurų. Tokia kompensacija žmogui turėtų priklausyti automatiškai.
Kita kompensacijų dalis yra papildomos išlaidos, kurias žmogus patiria neturėdamas elektros energijos – generatoriaus įsigijimas ar prarastas maistas šaldiklyje. Tos išlaidos po didžiosios audros buvo kompensuojamos, bet kompensacija nebuvo įtvirtinta įstatymų. Tai buvo geranoriškas ESO ir Energetikos ministerijos susitarimas, kad po tokios didelės nelaimės galimos papildomos kompensacijos.
Aš manau, kad tai turėtų būti ne geranoriška malonė, o įstatyme įtvirtinta nuostata. Jei žmogus 24 valandas neturi elektros energijos ir jis patiria išlaidas, jos turi būti kompensuojamos. Kompensacijų ribas turėtų nustatyti Vartotojų apsaugos tarnyba. Tuomet žmogus galėtų rašyti papildomą prašymą dėl jam priklausančios antrosios kompensacijos.
– Ar jau kalbėjotės su ESO dėl šio pasiūlymo?
– Ne, su ESO nekalbėjau. Matau, kad po praėjusios audros tam tikros pamokos nebuvo išmoktos. Džiaugiuosi, kad Seimas didžiąją balsų dauguma pritarė mano įstatymo pataisoms. Dabar šios pataiso keliaus į Energetikos ir darnios plėtros komitetą, kur galėsime plačiau padiskutuoti tiek su ESO, tiek su Energetikos ministerija. Kitų Seimo ir komiteto narių pagalba galėsime rasti kompromisinį variantą, kuris ateityje užtrikrins didesnį viso tinklo atsparumą.
– Jei 24 valandų terminas būtų priimtas, po kiek laiko būtų galima įvertinti, ar šis sprendimas pasiteisino?
– Didžiausias testas yra įvykusi nelaimė. Tai parodo, kaip sistema veikia. Geriausia, kad ji išvis neįvyktų arba kad kuo mažiau žmonių patirtų nepatogumus. Efektyvumą pamatuoti sunku.
Investicijos yra planuojamos ir šiandien, tik jos yra planuojamos ilgesnėje perspektyvoje. Nėra taip, kad jei įstatymo projektas nebus priimtas, darbai sustos. Aš tikiu, kad pritarus mano teikiamoms pataisoms, procesai vyks šiek tiek greičiau ir ESO tiksluose bei strategijose tinklo atsparumui bus skiriamas didesnis dėmesys.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai