Konteineriai kelia uostus, bet yra ir abejonių

Balandį mažėjo konteinerių

Šiemet per keturis mėnesius Klaipėdos uoste krauta 15,7 mln. tonų krovinių. Tai 9,2 proc. arba 1,3 mln. tonų daugiau nei pernai.

Lėmė 20,3 proc. arba 955,9 tūkst. tonų išaugusi įvairių (generalinių) krovinių krova, daugiausia konteinerių. Birių krovinių krauta 11,2 proc. arba 684,7 tūkst. t daugiau nei pernai. Čia labiausiai lėmė pagyvėjusi žemės ūkio produktų krova. Skystų krovinių krova buvo 8,9 proc. arba 315 tūkst. tonų mažesnė nei pernai.

Iš viso balandį Klaipėdos uoste krauta 3,6 mln. tonų krovinių. Tai 3,3 proc. arba 113 tūkst. tonų daugiau nei pernai balandį.

Nauja tendencija tai, kad nuo metų pradžios buvusi neigiama stipriai (+17,7 proc. arba 120 tūkst. t) išaugo skystųjų krovinių, tarp jų ir naftos produktų, krova.

Teigiama išliko generalinių krovinių, įskaitant konteinerius krova, bet ir toliau mažėjo biriųjų krovinių, daugiausia trąšų.

Balandį fiksuotas ryškus konteinerių kritimas „Klaipėdos Smeltėje“. Sausį ir vasarį krovusi po 37 tūkst. TEU, kovą – 40 tūkst. TEU, balandį ji krovė tik 20 tūkst. TEU. Bendras jos krovos augimas per 4 mėnesius vis tiek 109 proc. lenkė praėjusius metus. Iš viso krauta 139 tūkst. TEU.

Tikėtina, kad balandžio sumažėjimas laikinas, nes „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale 8 ha teritorijoje intensyviai vyksta naujų konteinerių sandėliavimo aikštelių statyba, gegužės pradžioje gauta nauja krovos technika. 

Anglių kadrilis Latvijoje

Visi Latvijos uostai per 4 mėnesius krovė 22,36 mln. t krovinių. Tai 3,7 proc. daugiau nei 2018 m.

Didžiausią dalį, net 13 mln. t sudarė birūs kroviniai (augimas 12 proc.). Iš jų 6,88 mln. t sudaro rusiškos anglys (+12 proc.), grūdai - 1,64 mln. t (-10,7 proc.), birios trąšos - 788 tūkst. t (-14,7 proc.).

Skystų krovinių dalis Latvijos uostuose siekė 4,84 mln. t (-12,4 proc.). Iš jų naftos produktų - 4,53 mln. t (-13,3 proc.).

Įvairių (generalinių) krovinių Latvi jos uostuose krauta 4,51 mln. t (+1,9 proc.). Didžiausią dalį sudarė konteineriai (1,65 mln. t), bet jų palyginti su 2018 m. buvo tiek pat. Latvijos uostuose daugėjo medienos (1,58 mln. t arba +9,4 proc.), bet mažėjo jūrų keltais gabenamų krovinių (1,12 mln. t arba -3,8 proc.).

Iš visų Latvijos uostų daugiausia krovė Ryga (11,01 mln. t), bet jame fiksuotas ir didžiausias kritimas - 3,8 proc. Įdomu tai, kad Rygos uoste net 22 proc. arba daugiau nei 1 mln. tonų mažėjo anglių krova, kas ir nulėmė bendrą šio uosto krovos kritimą. Rygos uoste 1 proc. sumažėjo jūrų keltais gabenamų krovinių ir 1 proc. padaugėjo konteinerių pagal TEU.

Ventspilio uosto krova siekė 8,1 mln. tonų. Bendras jo krovos augimas net 17,7 proc.

Čia ypač stipriai augo anglių krova, persikėlusi iš Rygos uosto.

Liepojos uostas krovė 2,54 mln. tonų. Jo kritimas siekė 2,7 proc. Liepojos uoste kritimą lėmė net 25 proc. sumažėjusi jos pagrindinio krovinio - grūdų krova. Tuo pat metu 28 proc. augo atracitų, net 50 proc. statybinių medžiagų krova.

Išskiriama konteinerių krova

Rusijos uostai per 4 mėnesius krovė 269 mln. tonų arba 2,4 proc. daugiau nei pernai. Net 152 mln. tonų sudarė skysti kroviniai, daugiausia naftos produktai. Jų krova išaugo 8,4 proc., tačiau net 4,4 proc. mažėjo įvairių kitų krovinių - iki 117 mln. t.

Rusijos Baltijos jūros baseino uostai krovė 85 mln. tonų. Tai 4,1 proc. daugiau nei pernai. Skystų krovinių krova sudarė 49,22 mln. tonų (+5,3 proc.), sausų krovinių - 35,84 mln. t (+2,5 proc.).

Rusijos uostuose ypač akcentuojama gera šių metų konteinerių krova. Ji per 4 mėnesius siekė 16 mln. tonų. Tai 7,2 proc. daugiau nei pernai. Net 10,1 proc. konteinerių augimas fiksuotas Baltijos jūros regione. Čia iš viso krauta 885 tūkst. TEU konteinerių. Iš jų didžiausias kiekis Sankt Peterburge.

Į konteinerius pereina vis daugiau krovinių, kurie anksčiau būdavo gabenami kaip masiniai kroviniai. Tai mediena, trąšos, įvairus metalas, į specialius konteinerius pilama vis daugiau įvairių skystų chemijos medžiagų.