Pirmąkart Lietuvoje pagamintas palydovas į kosmosą išskries jau po kelerių metų. Konkuruoti palydovų rinkoje kūrėjų grupė dar neplanuoja, tačiau tiki, kad taip šalis pasauliui parodys savo galimybes kosmoso srityje.

Idėjas paskatino narystė

Pirmos mintys apie darbus kosmoso srityje užsimezgė prieš dvejus trejus metus, o realesnių darbų imtasi ir didesnė žmonių komanda susibūrė vos prieš pusantrų metų, kaip pasakojo Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius Domantas Bručas.

„Idėja užgimė dėl to, kad Lietuva neišvengiamai stos į Europos kosmoso agentūrą. Reikėjo atrasti sritis, kuriose vykdytume projektus, į kurias nukreiptume mokslą ir verslą“, – sakė jis.

Kad Lietuva įsilies į Europos kosmoso agentūrą – abejonių nekyla. Tai, kaip teigė pašnekovas, tėra tik formalumas, nes pastaruoju metu Kosmoso agentūra spaudžiama į savo gretas priimti visas ES priklausančias šalis, tarp jų ir Lietuvą.

„Tad turėjome nuspręsti: Europos kosmoso agentūroje būsime vien vartotojai ir pinigus naudosime tik pirkdami įrangą iš kitų šalių ar patys ką nors darysime“, – pasakojo jis.

Tuomečiai entuziastai – Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus, vienas šios asociacijos įkūrėjų Saulius Lapienis, taip pat verslininkas Vladas Lašas – nusprendė nelikti pasyvūs. Jie nutarė išbandyti šalies jėgas ir kurti palydovą, tiksliau, nedidelių gabaritų nanopalydovą. Vėliau prie iniciatorių prisijungė Kosmoso mokslo ir technologijų institutas bei studentai iš Vilniaus ir Kauno universitetų.

Susidomėjo besivystančia sritimi

Sprendimas Europos kosmoso agentūroje nelikti vien vartotojais ir suvienyti jėgas kuriant palydovą kilo neatsitiktinai. D.Bručas pasakojo, kad nanopalydovų rinka pastaruoju metu įgauna pagreitį. Anot jo, net NASA, taupydama laiką ir siekdama operatyvių duomenų, į kosmosą neretai paleidžia per metus ar pusmetį pagamintus nanopalydovus. Juk paleisti didelį palydovą, kaip pabrėžė pašnekovas, pareikalauja bent penkerių metų.

„Nanopalydovų vystymo stadija yra gana ankstyva, todėl net mums yra šansų įsilieti į šią rinką. Akivaizdu, kad didžiųjų palydovų mes negalėtume gaminti, nes tai yra sudėtinga ir brangu, jų gamyba jau pernelyg pažengusi“, – sakė D.Bručas.

Mažus palydovus, kokį sukurti užsimojo ir Lietuva, šiuo metu intensyviai gamina ir kitos nedidelės šalys. Europoje šioje srityje smarkiai pažengę olandai. Jie, kaip teigė pašnekovas, nanopalydovų gamybą net išvystė iki gana stipraus verslo. Nanopalydovų į kosmosą jau yra paleidę belgai, lenkai, palydovų taip pat sukonstravę estai ir latviai. D.Bručas neslėpė, kad lietuviškas palydovas būtų simbolinis įrodymas, jog Lietuva – kosmoso moksluose neatsilieka nuo kitų šalių.

Paskirtis neaiški

Standartinis nanopalydovas yra nedidelis kubo formos objektas, kurio kiekviena kraštinė siekia vos 10 centimetrų. Didesni nanopalydovai gali būti sudaryti iš trijų tokio dydžio kubų, o pirmasis lietuviškas palydovas bus sudarytas iš dviejų tokio dydžio kubų.

D.Bručas pasakojo, kad gaminant palydovą kol kas žengti vos pirmieji žingsniai. Anot jo, šiuo metu sukurta tik 10 proc. būsimo palydovo: „Kol kas daugiausia dirbame su elektronika, programuojame, gaminame plokštes.“

Paklaustas, ką lietuviškas palydovas kosmose veiks, D.Bručas tiksliai atsakyti dar negalėjo. Jo teigimu, kol kas apie galutinį projektą žinoma nedaug: vos tiek, kad didžioji dalis palydovo detalių bus lietuviškos. Lietuviškos – ne vien dėl mažesnių išlaidų, o greičiau dėl tikslo viską sukurti patiems.

Mažo palydovo galimybės neabejotinai mažesnės nei didelio, kelias tonas sveriančio palydovo. Tačiau nanopalydovai, kaip patikino D.Bručas, nėra primityvūs: dėl sparčiai besivystančių elektronikos technologijų tokių palydovų galimybės beveik atitinka prieš 15 metų į kosmosą išsiųstų didelių palydovų galimybes.

Kosmose išbandys naujoves

D.Bručo teigimu, nanopalydovo gamybos kaina yra palyginti nedidelė, tačiau ją tiksliai apskaičiuoti ankstyvajame proceso etape yra sudėtinga. Skaičiuojama, kad visas detales perkant iš užsienio palydovas kainuotų 80–100 tūkst. eurų, tačiau gamindami patys lietuviai šiek tiek sutaupys.

Pašnekovas pasakojo, kad lietuviškas palydovas kosmose išbandys keletą naujovių. Anot jo, šiuo metu pagal projektą su Kauno technologijos universitetu konstruojama plieninė vos 30 milimetrų skersmens reakcinė sfera – mechanizmas palydovo judėjimui kosmose stabilizuoti. Šis mechanizmas kosmose bus išbandytas pirmą kartą.

„Taip pat žadame išbandyti kosminį GPS imtuvą. Standartiniai telefonuose esantys GPS imtuvai veikia ne didesniame nei 20 kilometrų aukštyje ir ne didesniu nei 500 m/s greičiu. Jeigu aukštis ir greitis didesnis – imtuvas atsijungia, nes taip yra užprogramuotas kariniais sumetimais, kad niekas negalėtų pasidaryti balistinių raketų su GPS imtuvais“, – pasakojo D.Bručas.

Anot jo, lietuviško palydovo gamintojai jau gavo du GPS imtuvus be apribojimų. Mažuose palydovuose šie imtuvai buvo naudojami vos kelis kartus, tačiau nesėkmingai.

Į kosmosą paleis iš jūros

„Iš esmės sukonstruoti palydovą nėra nieko sudėtinga. Pagrindinė problema – kaip jį paleisti į kosmosą, į bent 300 kilometrų aukštį“, – sakė D.Bručas.

Anot pašnekovo, pastaruoju metu mažieji palydovai į kosmosą paleidžiami kaip papildomi didžiųjų palydovų kroviniai. Tačiau norinčių nanopalydovus priglausti prie didžiųjų palydovų nedaug.

Šiuo metu svarstoma galimybė bendradarbiauti su kinais ar indais, tačiau kol kas realiausia galimybė palydovą išskraidinti į kosmosą dalyvaujant Europos inicijuojamame moksliniame projekte. Lietuvių paraiškos, kaip teigė D.Bručas, jau patvirtintos. Planuojama, kad iki 2014 m. speciali raketa į orbitą paleis 50 nanopalydovų. Nanopalydovo kūrėjams šis skrydis atsieis dar 20 tūkst. eurų.

„Įdomu tai, kad po derybų su keliais raketų gamintojais galiausiai palydovus nuspręsta išskraidinti su karine balistine rusų raketa, kuri paprastai paleidžiama iš povandeninio laivo. Tad ir palydovai į kosmosą bus taip paleisti Barenco jūroje. Taip tiesiog pigiau“, – sakė D.Bručas.

Smarkiai konkuruoti nežada

Į kosmosą, į 320 kilometrų aukštį, paleisti nanopalydovai, tarp kurių ir lietuviškasis, skries gana žema orbita, todėl veikiami atmosferos poveikio ten išbus apie tris mėnesius. Tuomet pradės leistis žemyn, kol galiausiai pateks į atmosferą ir sudegs.

Tad ar šis į liepsnas pavirtęs palydovas paliks kokią nors žymę, ar lietuviai įrodys galintys konkuruoti su stambiais nanopalydovų gamintojais ar kitais rinkos žaidėjais? D.Bručas patikino, kad viskas įmanoma, nors konkuruoti – sunku, nes šioje srityje net šalia esančius konkurentus latvius, estus ir lenkus labai finansuoja valstybė.

„O Lietuvoje mus visi kosmonautais vadina ir iškart skafandrą uždeda. Kol kas didžiosios valstybės lėšos mokslui skiriamos lazerių ir biotechnologijų sritims“, – sakė D.Bručas.

Jis taip pat pabrėžė, kad palydovų gamyba Lietuvoje kol kas negali būti pelninga verslo niša. Nors lietuviai įrodys gebantys kurti nanopalydovus, verslo sėkmės formulė, anot jo, – idėjos.

„Gaminant mažuosius palydovus svarbiausia juose diegti naujoves. Norint pasaulyje pardavinėti palydovus sunkiausia įsilieti į rinką, reikia nuo ko nors pradėti. O pirmą žingsnį mes jau žengiame“, – sakė D.Bručas.