- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sutartis reikia skaityti, pasakys jums teisininkai. O kredito sutartis – ypač, papildys asmeninių finansų ekspertai. Tačiau skolindamiesi vartojimo reikmėms Baltijos šalių gyventojai aukščiausiu prioritetu laiko įmokos sumą, o tolesnės sutarties sąlygos – mokėjimų terminai, išankstinis kredito grąžinimas, baudos už sutarties nevykdymą ir kitos – svarbios tik pusei estų, 44 proc. lietuvių, vienam iš trijų latvių, rodo „Luminor“ užsakymu atlikta vartotojų apklausa.
Paklausti, pagal kokius kriterijus rinktųsi skolintoją, lietuviai pagal savo vardijamus prioritetus panašūs į estus. Abiejų šalių gyventojai trimis pagrindiniais kriterijais skolinantis dažniausiai įvardija mėnesio įmoką, metines palūkanas ir sutarties sąlygas. Kaimynai latviai pagal savo prioritetus skolinantis skiriasi nuo abiejų savo kaimynų – mat didžiausia dalis, arba 41 proc. latvių, renkasi tą kredito davėją, kuris netaiko sutarties sudarymo mokesčio.
O kaip yra Lietuvoje?
Lietuvoje šeši iš dešimties apklaustųjų renkantis skolintoją daugiausia dėmesio skiria mėnesio įmokos dydžiui, beveik pusė, arba 49 proc., prioritetu laiko metinę palūkanų normą, o 44 proc. – likusias sutarties sąlygas.
„Neretai susiduriame su klientų „nežinojimu“, kada jie turi atlikti kredito įmoką. Suprantame, kad džiaugsmas nauju pirkiniu sukelia geras emocijas, tačiau įsigilinti į sutarties sąlygas svarbu net ir apimtiems pakylėjimo jausmo. Ypač turint galvoje, kad nuolat užmirštant mokėjimo dieną gali suprastėti kliento kredito istorija, kuri labai svarbi tvarkant savo asmeninius finansus“, – sako Regina Ungulaitienė, „Luminor“ Nuotolinių pardavimų privatiems klientams vadovė Lietuvoje.
Apklausa parodė, kad Lietuvos ir Latvijos gyventojai vartojamąją paskolą dažniau renkasi palyginę įvairių skolintojų pasiūlymus – taip daro trečdalis respondentų Lietuvoje (37 proc.) ir Latvijoje (33 proc.). Tuo tarpu estai paraiškas gauti paskolą dažniausiai teikia bankams, kurių klientai yra – tai nurodė 37 proc. respondentų Estijoje.
Kitas svarbus aspektas lietuviams renkantis vartojimo paskolos pasiūlymą yra ankstesnė patirtis – penktadalis, arba 19 proc. respondentų, pasakė, kad turėję gerą skolinimosi patirtį praeityje greičiausiai naudotųsi to paties paskolų teikėjo paslaugomis.
Skolinasi stambiems pirkiniams
Apklausa atskleidė, kad dažniausiai Baltijos šalių gyventojai skolinasi stambesniems pirkiniams. Taip teigia 43 proc. respondentų Estijoje, panašiai ir Lietuvoje bei daugiau nei trečdalis respondentų Latvijoje (35 proc.). Panašu, kad antras dažniausias paskolos tikslas Lietuvoje ir Estijoje yra naujų idėjų įgyvendinimas (atitinkamai 30 proc. ir 31 proc.), kai 31 proc. latvių skolinasi pritrūkus pinigų nenumatytoms išlaidoms. Šis skaičius yra beveik perpus didesnis Lietuvoje (17 proc.), Estijoje (16 proc.). Taip pat latviai mažiau skolinasi savo idėjoms įgyvendinti – šį paskolos tikslą nurodė 24 proc. apklaustųjų.
Gyventojų įpročių, susijusių su vartojimo paskolų naudojimu, apklausa buvo atlikta „Luminor“ bendradarbiaujant su rinkos tyrimų bendrove „Norstat“. Reprezentatyvios atrankos būdu birželio mėnesį buvo apklausti 3026 respondentai: 1012 Latvijoje, 1009 Lietuvoje, 1005 Estijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...