Lietuvos bankas naujuosius metus pradėjo nauju reikalavimu kredito unijoms – asocijuotiesiems nariams daugiau skolinančios unijos turės pasiekti 25 proc. kapitalo pakankamumo normatyvą. Be to, po kelerių metų kredito unijai įsteigti gali prireikti pusės milijono litų.

Turės pasitempti

Nuo 2014 m. sausio kol kas maksimalus kapitalo pakankamumo normatyvas taikomas unijoms, kurių suteiktos paskolos asocijuotiesiems nariams sudaro daugiau kaip 40 proc. visų suteiktų paskolų. Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), vienijančios 62 kredito unijas, valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius sakė, kad nuo 20 iki 25 proc. išaugęs kapitalo pakankamumo normatyvas bus taikomas tik kelioms LCKU narėms. Anot jo, iki kovo narės turėtų susidoroti su naujuoju normatyvu.

"Žinoma, prisitaikyti prie tokio šuolio sudėtinga, ypač kai aplinka nėra palanki nei verslui, nei reguliaciniu aspektu. Tikimės, kad iki kol reikės pateikti veiklos ataskaitas Lietuvos bankui, unijos jau bus pasiekusios 25 proc. kapitalo pakankamumo rodiklį", – svarstė F.Dirginčius.

Nors naujas reikalavimas aktualus ne visoms kredito unijoms, asociacijos "Lietuvos kredito unijos" (LKU) valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus prognozavo, kad unijos su išaugusiu kapitalo pakankamumo dydžiu sunkiai susidoros jau vien dėl to, kad nespės pasiruošti.

"Kalbėjome su Lietuvos banko atstovais, kad toks normatyvas įvestas be pereinamojo laikotarpio. Vienintelė bėda yra laikas, tokie nutarimai turėtų būti išdėstyti per dvejus ar trejus metus. O kai sužinai, kad po trijų mėnesių kapitalo pakankamumo rodiklį nuo 13 ar 18 proc. turi kilstelėti iki 25 proc., tai įvykdyti gana keblu", – sakė R.Stonkus.

Pavyzdžiui, Vilniuje veikianti kredito unija "Amber" 25 proc. kapitalo pakankamumo reikalavimą jau gerokai viršijo, tačiau Lietuvos bankas sausį šią uniją darkart įspėjo įvykdyti nurodymą ištaisyti anksčiau aptiktus veiklos trūkumus.

"Amber" administracijos vadovė Lina Petrauskaitė paaiškino, kad Lietuvos banko dar kartą rasti veiklos trūkumai susiję su konkrečiomis paskolomis, o kiti veiklos rodikliai viršija minimalius nustatytus. Inspektavimo metu Lietuvos bankas nustatė, kad kredito unija "Amber", neįvykdžiusi anksčiau duoto nurodymo ištaisyti veiklos trūkumus, esą toliau tinkamai neįvertina prisiimamos kredito rizikos. Už tai jai skirta 0,75 proc. unijos 2012 m. metinių pajamų dydžio bauda – 8,8 tūkst. litų.

"Intensyviai taisome paskolas, bendraujame su klientu, kad tik kuo greičiau ir kuo didesnė šių paskolų dalis būtų padengta. Kadangi grąžinimas kiek nusikėlė, Lietuvos bankas ir pratęsė terminą, – sakė L.Petrauskaitė. – Tačiau nuo pat inspektavimo pradžios kiekvieną mėnesį pasiekdavome nustatytus rodiklius. Gruodį kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 37 proc., likvidumo – 66 proc., o praėjusius metus baigėme pelningai."

Lietuvos banko duomenimis, per devynis praėjusių metų mėnesius pelningai dirbo 43, o nuostolingai – 32 kredito unijos. Per šį laikotarpį jos patyrė 14,1 mln. litų nuostolių, o 2012 m. per tą patį laikotarpį – 0,4 mln. litų.

Skatinti neskolinant

F.Dirginčiaus teigimu, sektoriui kyla ir kita problema: unijos, turinčios paisyti reikalavimo, kad bendrame paskolų portfelyje kreditai juridiniams asmenims sudarytų tik tam tikrą dalį, gali sudėtingiau susidoroti su kapitalo pakankamumo normatyvu.

"Kuo daugiau paskolų išduodi verslui, tuo labiau artėji prie 25 proc. kapitalo pakankamumo rodiklio, – sakė F.Dirginčius. – Nesakau, kad tai padaryti paprasta ir lengva, bet kai kurios unijos jau dabar viršija 25 proc., todėl, manau, susitvarkys."

Jo teigimu, dėl ribojimo skolinti verslui kredito unijos negali efektyviai vykdyti valstybės projekto "Verslumo skatinimas", skirto smulkiojo ir jauno verslo plėtrai. Esą toks reikalavimas kai kurias unijas paskatino nustoti dalyti lengvatines paskolas smulkiesiems, nors jas užtikrina "Invegos" garantija.

"Kaip suderinti dvi valstybės pozicijas – mažinti kredito unijų riziką ir skatinti smulkųjį verslą? – retoriškai klausė F.Dirginčius. – Mums tai atsiliepė, taigi tikimės, kad Lietuvos bankas į tai atsižvelgs. Iš 600 suteiktų paskolų nurašytų turime vos 15, o kitur pasaulyje bankrutuoja pusė pradedančiųjų."

F.Dirginčius akcentavo būtinybę kredito unijoms gauti daugiau pelno, kad galėtų jį paskirstyti į rezervus ir kapitalą. Nesėkmės atveju, patyrus nuostolių, būtų galima geriau juos amortizuoti.
"O dabar jos išgyvena tik iš maržos tarp indėlių ir paskolų, bet alternatyvos užsiimti kita veikla neturi, nors komerciniai bankai, pavyzdžiui, gauna pusę pajamų ne iš palūkanų", – skirtumus kredito įstaigų sektoriuje lygino LCKU vadovas F.Dirginčius.

Taps konkurencigesnės

Naujų kapitalo šaltinių kredito unijoms gali atverti įstatymo pataisos, užregistruotos Seime. Tikimasi, kad pokyčiai, dėl kurių susiderėjo Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir kredito unijų atstovai, padės susirinkti papildomų pajamų ir padidins kredito unijų konkurencingumą kredito įstaigų sektoriuje, nes jos galės laisviau teikti smulkias finansines paslaugas.

LKU vadovo R.Stonkaus teigimu, kompromisinį įstatymo projektą galima skelti į dvi dalis – viena toliau varžo ir riboja unijų veiklą, kita – plečia jų galimybes ir artina prie bankų veiklos.
"Pavyzdžiui, kredito unijos galės dirbti su klientais, kurie nėra jų nariai, ir teikti paslaugas pagal Mokėjimų įstatymą. Jei žmogus norės išsikeisti valiutą ar sumokėti mokesčius, jam nereikės turėti šimto litų pajaus unijoje, tapti jos nariu ir prisiimti kitų atsakomybių. Jos ir toliau galios indėlininkams, skolininkams", – komentavo R.Stonkus.

Pataisomis numatyta ir dar efektyvesnė kredito unijų kontrolė, pavyzdžiui, smarkiai apribotos šių kredito įstaigų įkūrimo galimybės. Kol kas kredito unijai įsteigti pakanka 15 tūkst. litų kapitalo, penkių steigėjų ir 50 narių, sumokėjusių pajų. O Seime užregistruotame įstatyme minimalaus kapitalo reikalavimas išauga iki pusės milijono litų.

"Tačiau šiam dydžiui galioja pereinamasis laikotarpis, be to, įstatymas dar neįsigaliojo. Dabar mūsų sistemos unijos yra ant 500 tūkst. litų ribos, tad, manau, įstatymo pataisos įtakos mūsų sistemos unijoms neturės. Kad ir kaip būtų, steigti beveik banką su 15 tūkst. litų neatrodo labai patikima. Mano nuomone, jei jau steigi uniją, pusės milijono litų įstatinis kapitalas yra pagalvė nesėkmių atveju. Juolab kai dabar visi įsitempę stebi, kaip geriau susitvarkyti šioje situacijoje, kredito įstaiga su 15 tūkst. litų, nėra geriausias spendimas", – tvirtino LKU valdybos pirmininkas.

Didesnė savikontrolė

Įstatyme įvedama nauja pareigybė – kredito rizikos ir kitų rizikų vertinimo specialistas. Jis griežtintų sektoriaus savikontrolę, nes tokį asmenį turės pasitelkti kredito unija, kai šios turtas pasieks 50 mln. litų. Specialistas teiktų išvadas paskolų komitetui ir valdybai dėl sandorių, turinčių kredito rizikos požymių ir viršijančių 100 tūkst. litų, sudarymo.

LCKU vadovo F.Dirginčiaus teigimu, savikontrolės mechanizmai LCKU tinkle veikia ir dabar. 62 narės, be privalomojo indėlių draudimo fondo įmokų, lėšas moka ir į stabilizacijos fondą, o paskolų, kurių suma viršija 300 tūkst. litų, rizikingumas vertinamas papildomai.

"Dar planuojame priežiūros reformą, kuri pasireikštų aktyvesniu konsultavimu ir kontrole. Bent LCKU priklausančių unijų sistema pasiruošusi eiti rizikos mažinimo keliu, tikimės, kad reguliuotojas Lietuvos bankas pastebės pastangas ir priims reikiamus sprendimus", – kalbėjo F.Dirginčius.

LKU vadovas R.Stonkus svarstė, kad akylesnės unijų priežiūros teises turėtų gauti LCKU, kuri atlieka pirminę priežiūrą.

"Bėdas reikia spręsti, kol dar nėra rimtų problemų, o ne tada, kai jau atvyksta Lietuvos banko prižiūrėtojai. LCKU turėtų gauti įstatymo galią, kad galėtų stebėti ir nustatyti atvejus, kai vyksta kas nors ne taip, ir priimti sprendimus, kol dar nėra pažeisti įstatymai, – siūlė R.Stonkus. – Olandijoje, Vokietijoje kredito unijos taip ir prižiūrimos: pirmiausia jas kontroliuoja centrinis organas, kuriam suteiktos, žinoma, ne visos teisės, ir centrinis bankas. Atsiranda dviguba priežiūra it nelaimių būna mažiau arba nebūna visai."

LCKU rizikingų paskolų Vilniaus taupomosios kasos veikloje užčiuopė dar 2012 m. pabaigoje ir kreipėsi į Lietuvos banką.

"Ši unija atrodė gana didelė ir stipri, mano žiniomis, ji tik svarstė, ką reikia padaryti, kad galėtų tapti banku, – dabar apie jau neveikiančios finansų įstaigos užmojus kalbėjo F.Dirginčius. – Unijų sistema valosi, reikia išspręsti klausimus, kurių kilo anksčiau. Tai bus naudinga ir valdymo organams, jų stebėtojų taryboms."