Kvartalo vidury sužaliuos parkas

Tarp Pievų Tako, I.Kanto ir Gintaro gatvių, kur dabar riogso sandėliukai, stovi Valstybės sienų apsaugos tarnybai priklausantys menkaverčiai statiniai bei “Vitės valdų” dirbtuvės, numatomi pokyčiai.

Bauhauzo stiliaus kvartalas

1933–1935 metais suprojektuotas ir pastatytas kvartalas išsiskiria unikalia urbanistine struktūra. Jis buvo suplanuotas kaip visuma: I. Kanto, Pievų Tako ir Gintaro gatvės juosė daugiabučius bei sublokuotus namus, o kvartalo viduryje būta vidinio parko – sodo. Prieškariu čia kūrėsi pasiturintys miestiečiai.

Tuo laikotarpiu panašaus tipo gyvenamieji rajonai buvo statomi visoje Europoje. Berlyne, Leipcige yra išlikusių „gyvų“ pavyzdžių. Lietuvoje vienintelis toks kvartalas – Klaipėdoje.

Sovietmečiu didžioji buvusio parko dalis buvo perduota karinių tarnybų, kurios jį aptvėrė ir taip sunaikino visos aplinkinės teritorijos struktūrą, reikmėms.

Atgavus nepriklausomybę, čia įsikūrė Pakrančių apsaugos rinktinės Pasienio tarnybos pareigūnai.

Miestui likusioje teritorijos dalyje 1972 metais buvo pastatyti sandėliukai bei dirbtuvės, šiuo metu priklausančios Deivido Jackos privatizuotoms „Vitės valdoms“.

Norėta atkurti parką

Savivaldybės užsakymu architektė Margarita Ramanauskienė rengė teritorijos detalųjį planą ir pateikė du sprendinių variantus.

Pirmajame siūlyta kariškiams priklausančią teritoriją „suspausti“ iki minimumo, paliekant jiems tik pagrindinį pastatą ir nedidelį sklypą šalia jo. Tada būtų galima atgaivinti miesto parką bei renovuoti visą kvartalo urbanistinę struktūrą. Tokiems sprendiniams praėjusių metų pabaigoje pritarė ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos ekspertų taryba.

Architektų nuomone, „jeigu nėra galimybės šiandien dabar ruošiamame plane visiškai atstatyti urbanistinės struktūros, šį darbą galima palikti ateičiai. Tačiau jokiu būdu negalima suteikti galimybės naujai statybai sodo erdvėje ar juo labiau naujų sklypų formavimui.

Nesant jokios galimybės atsisakyti VSAT autoparko šioje unikalioje miesto dalyje, siūlome įrengti požeminę aikštelę, kurioje tilptų iki 80 automobilių. Tuo tarpu antžeminiai menkaverčiai garažai galėtų būti nugriauti”.

Verslininkai geidžia žemės

Su architektų ekspertų teiginiais nenorėjo sutikti „Vitės valdų“ atstovai. Jie norėtų statyti gyvenamąjį namą ir sakė esą pasiryžę pagerinti sąlygas aplinkinių namų gyventojams bei prisidėti prie parko atgaivinimo.

Nors„Vitės valdoms“ čia priklauso tik menkaverčiai statiniai, norima, kad prie jų būtų „atrėžta“ dešimt arų žemės.

Tiek ekspertų tarybos nariai, tiek vėliau detaliojo plano sprendinius svarstę Teritorijų planavimo komiteto nariai tokiems norams nepritarė. Buvo priimtas sprendimas pastatus perimti visuomenės poreikiams.

Gaivins tik dalį parko

Teritorijų planavimo komiteto nariai pritarė antrajam M.Ramanauskienės rengto detaliojo plano variantui.

Pastarasis pasirinktas todėl, kad kariškiai miestui atiduoda ne visą valstybinės žemės sklypą, o du trečdalius jo. Už juos mainais miestas suformavo žemės sklypą kitoje vietoje.

Viešajam svarstymui pateiktame plane numatoma atkurti parką – sodą. Aplink jį būtų vidinė kvartalo gatvelė, numatyti pėsčiųjų takai, palikta vietos krepšinio aikštelei.

Sandėliukus, malkines planuojama griauti, jų vietoje galėtų būti aikštelės, kuriose automobilius laikytų aplinkinių namų gyventojai.

„Vitės valdų“ gamybines patalpas taip pat numatoma griauti.

Šunys nebelos, dangoraižių nebus

Meras Rimantas Taraškevičius džiaugėsi, kad galų gale pasiektas susitarimas su kariškiais.

Jo žodžiais, derėtis, kad pastarieji dar labiau „susispaustų“ ir grąžintų visą buvusiojo parko teritoriją, nelabai ir galima – jiems reikia vietos centre. Puiku esą jau tai, kad bus nugriauti visokie garažai bei sandėliai, sumažės triukšmas. O išsikėlus kinologams, gyventojams nebetrukdys šunų lojimas.

Į klausimą, ar neatsitiks taip, kad būsimajame parke vietoj dabartinių sandėliukų, garažiukų ar dirbtuvių neiškils namai, meras griežtai atsakė “ne“. Parkas turįs būti toks, koks suplanuotas, ir jokių sklypų statyboms ten būti negali.

Visuomenei rūpi

Istorinę vertę turinčio kvartalo ateitimi visuomenė pradėjo domėtis dar prieš pateikiant teritorijos detalųjį planą viešai svarstyti. Inžinierius konstruktorius Jurijus Bachitovas buvo parengęs savąją parko atgaivinimo viziją ir pristatęs ją architektams ekspertams. Jo siūlytas variantas beveik sutapo su pirmuoju M.Ramanauskienės parengtu planu.

Šiuo metu vyksta detaliojo plano, kuris eksponuojamas savivaldybės Paveldosaugos skyriuje, viešas svarstymas. Pievų Tako ir I. Kanto gatvės gyventojai teikia savo pasiūlymus ir pageidavimus.

Architektų bendruomenė bei Klaipėdos istorija besidomintys miestiečiai apgailestauja, kad nepavyks iki galo atkurti unikalaus visoje Lietuvoje urbanistinės istorijos pavyzdžio.

Kvartaliuko gyventojai, ateinantys į savivaldybę susipažinti su architektės Margaritos Ramanauskienės parengtu detaliuoju planu, rašo raštus prašydami, kad jiems būtų paliktos malkinės.

Teritorijos tarp Pievų Tako, I. Kanto ir Gintaro gatvės detaliojo plano viešas aptarimas savivaldybėje vyks kovo 9 dieną.