Pasak ministro, dėl subsidijų kreipėsi daugiau nei 12 tūkst. įmonių, iš jų 11,7 tūkst. išmokas jau gavo. Išmokėta suma siekia beveik 10 mln. eurų.

„Toliau raginame kreiptis įmones, nes per balandžio likusias dienas dar galima prašyti subsidijų už kovą, paskui tokius prašymus galima teikti tik už balandį“, – antradienį LRT radijui sakė L. Kukuraitis.

Anot jo, subsidijų mokėjimas yra paspartėjęs, jis atsilieka viena-dviem dienomis nuo prašymo pateikimo.

„Penktadienį pateikusioms įmonėms jau visoms išmokėta, dabar dirbame su pirmadienio ir šios dienos pateiktais prašymais. Pati pradžia su išmokomis, reikia pripažinti, užtruko, bet praėjusios savaitės pabaigoje tempas išaugo iki maksimalaus. Toks tempas turėtų būti užtikrinamas iki pat karantino pabaigos“, – sakė ministras.

Darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, valstybė mokės 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“).

Pati pradžia su išmokomis, reikia pripažinti, užtruko, bet praėjusios savaitės pabaigoje tempas išaugo iki maksimalaus.

Tokia išmoka skiriama, jeigu darbdavys sutiks ir pats mokėti 30 proc. algos ir išlaikys ne mažiau kaip pusę darbo vietų bent tris mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

Nenorintieji mokėti 30 proc. dalies gaus 90 proc. subsidiją, o 10 proc. turės skirti patys. Tačiau šiuo atveju maksimali subsidija siektų tik vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“), pusę darbo vietų darbdaviai  turės išlaikyti irgi bent tris mėnesius. 

Subsidijų negaus darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu skiriama 257 eurų išmoka per mėnesį.