„Apie pusė jų labai gražių idėjų lygmenyje“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pripažino L. Maskaliovienė.

Taip ji atsakė į konservatoriaus Mykolo Majausko klausimą, ar Lietuva bus pasiruošusi tinkamai įsisavinti dideles lėšas. 

Pasak L. Maskaliovienės, vadinamąjį Ateities ekonomikos DNR planą Vyriausybei žadama pateikti kitą savaitę.

Į Lietuvos ekonomiką po koronaviruso krizės per pusantrų metų – iki 2021 metų pabaigos – planuojama investuoti iš viso 6,3 mlrd. eurų, iš jų 1,8 mlrd. eurų būtų papildomi pinigai naujiems projektams.

Finansų ministerija praėjusią savaitę skelbė užbaigusi viešą diskusiją dėl šio plano, jo metu iš įvairių institucijų – mokslo, studijų institucijų ir gydymo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, verslo, savivaldybių, Prezidentūros ir kitų – gauta pasiūlymų už beveik milijardą eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka praėjusią savaitę teigė, kad pasiūlymai nereiškia, jog numatyta 1,8 mlrd. eurų suma didės. Anot jo, bus atsirenkami projektai, generuojantys didžiausią grąžą.

Jis taip pat teigė, kad nemažai pasiūlymų buvo susiję su „investicijomis į trinkeles“, jų ministerija žadėjo nevertinti.

Plane išskirti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos atskiros ministerijos.

Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. eurų vertės BVP nominalia išraiška.