Kaip teigia biržos vadovas Gintaras Buzkys, Lietuvoje dujų prekybos apimtys išaugo beveik 100 kartų, nes baigėsi "Lietuvos dujų tiekimui" taikyta "Gazprom" dujų kainos nuolaida.

"Yra susidėjusios kelios priežastys. Pirmoji - "Gazprom" nuolaidos pabaiga, kitos priežastys yra planiniai ir neplaniniai remonto darbai. Be to, ir tai, kad birža tapo regionine, yra padidėjęs susidomėjimas anksčiau užsiregistravusių prekybininkų, nes išsiplėtė dalyvių skaičius ir įmonės pradėjo naudotis", - BNS sakė G. Buzkys.

Anot jo, Lietuvos įmonės aktyvesnės, nes jos jau anksčiau buvo pasiruošusios prekybai.

"Lietuvos prekybos aikštelėje veikiančios įmonės jau anksčiau buvo susitvarkiusios registracijos procesą, pasirašusios sutartis, turi žmones, žinančius, kaip prekiauti, viduje nusistatę, kaip prekiauti biržoje. Tiesiog tie paruošiamieji darbai buvo atlikti gerokai anksčiau", - aiškino "Get Baltic" vadovas.

Per visą liepos mėnesį Latvijoje parduota tik viena dujų megavatvalandė, Estijoje - 145 MWh, o Lietuvos biržoje - beveik 80 tūkst. MWh - beveik 100 kartų daugiau nei pernai liepą (814 MWh). Tuo metu birželį biržoje parduota tik 54 MWh dujų.

Anot G. Buzkio, tokio šuolio birža ir tikėjosi.

"Mes tokio efekto ir tikėjomės, atvirai sakant, kadangi teisės aktuose buvo numatyta, kad "Gazprom" dujų nuolaida negali būti taikoma dujoms, parduodamoms per prekybos platformą. Tokiu atveju įmonėms ekonomiškai palankiau yra pirkti dvišalėmis sutartimis. Nebuvo ekonominių paskatų prekiauti, bet dabar kaina yra patraukli, atitinka rinkos sąlygas", - BNS sakė jis.

Anot jo, kol kas Latvijos ir Estijos bendrovės neprekiauja biržoje, nes nėra užbaigusios vidinių procesų, neturi strategijos, kiek dujų turėtų suprekiauti per biržą.

"Kaimynai žvelgia drąsiai į mūsų biržą, bet kadangi tai yra stambios bendrovės, jos turi ilgas vidines procedūras tam, kad galėtų pasirašyti visus dokumentus ir viduje galėtų nuspręsti dėl strategijos, kokį vaidmenį suteikti biržai. Įmonės įprastai tokius portfelius formuoja ne per vieną dieną. Tam reikalingi patvirtinimai, todėl ir atostogų metas sulėtina tą procesą, nes įmonių valdyboms sunkiau surinkti kvorumus", - tikino G. Buzkys.

Pasak jo, šiuo metu kalbamasi su daugiau Latvijos ir Estijos įmonių, kad šios taip pat užsiregistruotų biržoje.

"Mes kiekvieną dieną dieną bendraujame su įmonėmis, norinčiomis tapti biržos dalyvėmis. Šiuo metu turime tarp 10-15 įmonių Latvijoje ir Estijoje, kurios nori prekiauti, tačiau tie procesai yra šiek tiek lėtesni - per keletą dienų nesusitvarko", - sakė biržos vadovas.

Latvijos biržos prekybos aikštelėje yra užsiregistravusios įmonės "Lietuvos dujų tiekimas", "Eesti Energia", "Latvijas Gaze", "Aj Power Gas", "Baltic Energy Partners" ir "Eesti Gaas" ir kitos, tuo metu Estijoje - "Eesti Energia", "Elering", "Alexela Energia", "Baltic Energy Partners" ir "Eesti Gaas".

Lietuvos "Amber Grid", Latvijos "Connexus Baltic Grid" ir Estijos "Elering" balandį pasirašė sutartis, pagal kurias įdiegtas netiesioginio perdavimo pajėgumų paskirstymo modelis. Tai reiškia, kad rinkos dalyviams norint užsisakyti trumpalaikius pajėgumus, nebereikės kreiptis į visų šalių operatorius - tai nuo liepos galima padaryti per "Get Baltic".

Baltijos šalys siekia nuo 2020 metų sukurti bendrą dujų rinką, kurioje pasieniuose neliktų dujų įleidimo-išleidimo taškų, kurie prekiaujant tarp šalių padidina dujų kainą dėl papildomų mokesčių.