- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansinis ciklas Lietuvoje lėtėja, o finansų sistemos rizikos išaugo, teigia Lietuvos bankas (LB). Tačiau pastebima, kad bankai yra sukaupę didelius kapitalo rezervus – juos stiprina išaugęs pelningumas, bankai pajėgūs atlaikyti net ir nepalankų ekonominį scenarijų.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad rizikos nėra prognozė, o tik pažeidžiamų vietų įvardijimas.
„Rizikų nustatymas, įvardinimas nėra prognozė apie artėjančius sunkumus. Priešingai, mūsų tikslas – atkreipti dėmesį į pažeidžiamas finansų sistemos vietas, kad visi susitelkę tikslingai dirbtume ties finansų sistemos atsparumo didinimu ir išvengtume šių rizikų pasireiškimo“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.
Naujausioje finansinio stabilumo apžvalgoje centrinis bankas įvardijo keturias pagrindines rizikas: galimas ekonomikos sukrėtimas dėl mažėjančios prekybos, aukštos infliacijos ir išaugusių palūkanų, būsto ir komercinio nekilnojamojo turto (NT) nuosmukis, sumažėjęs pasitikėjimas finansų sektoriuje, padidėjusios įtampos pasaulio finansų rinkose bei galimos kibernetinės atakos.
Nurodoma, kad jei ekonomika bei eksportas labai trauktųsi, mažėtų darbo vietų, o tai paveiktų ir finansinį stabilumą, įmonių ir gyventojų galimybes grąžinti paskolas. LB analizė rodo, kad ekonomikos sukrėtimui jautriausios yra apgyvendinimo ir maitinimo, transporto ir prekybos įmonės.
„Tuo tarpu išaugusioms palūkanų normoms santykinai stipresnę įtaką turi arba mažiau atsparios yra apgyvendinimo ir maitinimo, administracinės ir aptarnavimo bei NT aptarnavimo sektoriuose veikiančios įmonės“, – sakė G. Šimkus.
Vis dėlto, pasak LB, didžioji dalis gyventojų yra atsparūs palūkanų augimui. LB skaičiavimais, palūkanoms pakilus 4 proc. punktais, beveik dviem trečdaliams būsto paskolas turinčių namų ūkių mėnesio įmokos padidėtų iki 100 eurų, – tai sudarytų 3 proc. jų mėnesio pajamų, o likusiam trečdaliui – 5–7 proc.
LB analizė rodo, kad net nepalankaus scenarijaus atveju pažeidžiamoms įmonėms patyrus sunkumų, bankų nuostoliai būtų riboti.
Kita LB išskirta rizika – galimas būsto ir komercinio NT nuosmukis: pabrangus skolinimuisi ir suprastėjus būsto įperkamumui, jo paklausa sumažėjo, o rinka atvėso. LB vertinimu, rinkos sulėtėjimas šiuo metu nekelia didelio susirūpinimo ir netgi yra naudingas rinkai, padedantis grįžti į įprastesnes vėžes po didelio aktyvumo laikotarpio.
Dabartinis būsto kainų lėtėjimas vyksta sklandžiai, jį galima vertinti ir kaip grįžimą į labiau įprastas vėžias po spartaus augimo laikotarpio.
Vis dėlto, jei itin pablogėtų ekonomikos padėtis, išaugtų nedarbas ir sugriežtėtų finansavimo sąlygos, būsto ir komercinio NT rinka galėtų patirti sukrėtimą. Tačiau didesnio nuosmukio būsto rinkoje riziką mažina tai, kad per pandemiją susiformavę disbalansai yra gerokai mažesni nei prieš 2009 metų finansų krizę, o galimą komercinio NT nuosmukį mažina šiuo metu vis dar didelis patalpų užimtumas ir mažas NT plėtotojų įsiskolinimas.
„Dabartinis būsto kainų lėtėjimas vyksta sklandžiai, jį galima vertinti ir kaip grįžimą į labiau įprastas vėžias po spartaus augimo laikotarpio“, – sakė G. Šimkus.
„Lietuvos banko skaičiavimais, būsto kainų pervertinimas, neseniai kalbėjome, kad jis siekia beveik dešimtadalį, šiuo metu skaičiuojama, jis sumažėjo iki 2 procentų. Nepaisant to, turime būti budrūs, nes reikšmingesnis ekonominės situacijos pablogėjimas gali lemti didesnį būsto rinkos nuosmukį ir atitinkamai poveikį bankų sektoriui“, – pridūrė LB vadovas.
LB taip pat išskiria pasitikėjimo finansų sektoriuje sumažėjimo riziką. Teigiama, jog griežtėjanti pinigų politika ir korekcijos vertybinių popierių rinkose didina įtampą pasaulio finansų rinkose, o pavienių užsienio bankų problemos gali neigiamai paveikti pasitikėjimą visu bankų sektoriumi.
Tačiau riziką mažina tai, kad Lietuvos bankai neturi tiesioginių sąsajų su žlugusiais užsienio bankais, jų sąsajos su patronuojančiais bankais yra sumažėjusios, o finansavimas grįstas vietiniais indėliais, kurių dauguma yra apdrausti. Be to, bankai turi dideles kapitalo ir likvidumo atsargas, jų pelningumas auga dėl augančių palūkanų normų.
Anot LB, kibernetinių atakų skaičius labai padidėjo Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, o finansų sistema tampa vis dažnesniu šių atakų taikiniu, todėl vykstant karui kibernetinių atakų tikimybė sistemoje tebėra padidėjusi.
Kalbėdamas apie bankų atsparumą, G. Šimkus pabrėžė, kad atlikus testavimą nepalankiomis sąlygomis, bankų sektorius yra gerai kapitalizuotas ir atsparus galimiems sukrėtimams.
„Geras bankų sektoriaus pelningumas, makroprudenciniai, kapitalo reikalavimai leido bankams sukaupti reikšmingus kapitalo rezervus, tad per testavimą įvertintas kapitalo sumažėjimas rizikos bankų sektoriaus finansiniam stabilumui nekelia“, – sakė G. Šimkus.
LB šiemet įvardijo ir du iššūkius finansų sistemai: itin sparčiai besiplečiantys elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų bei kriptoturto sektoriai turi toliau stiprėti, ypač pinigų plovimo rizikos srityje. Antra, bankų sektoriui ir toliau aktuali ilgalaikė su klimato kaita susijusi rizika, kylanti dėl perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?1
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...