Konsultavosi su ECB

Svarstymo stadijoje už šias įstatymo pataisas balsavo 103 parlamentarai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Seimui priėmus pakeitimus, kasmet visos centrinio banko pelno įmokos, likusios skyrus būtiną jų dalį LB kapitalui, būtų mokamos į valstybės biudžetą, o į Valstybės gynybos fondą būtų pervedama 14 mln. eurų viršijanti jų dalis.

Ši finansinė riba, Prezidentūros teigimu, nustatyta vertinant centrinio banko ankstesniu laikotarpiu į valstybės biudžetą pervestą pelno įmoką.

Tad siūloma, kad LB į biudžetą nebereiktų mokėti iki 70 proc. apskaičiuoto pastarųjų trejų pasibaigusių finansinių metų centrinio banko pelno vidurkio. Siūlymai parengti konsultuojantis su LB ir Europos Centriniu Banku (ECB).

Papildomos lėšos būtų skirtos Lietuvai siekiant gynybai iki 2030-ųjų skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba priėmė sausį, tikimasi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras G. Paluckas yra sakęs, kad 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.

Veikia pelningai

LB valdybos pirmininkas teigia, kad už 2024 m. šalies biudžetas galėtų pasipildyti apie 300 mln. eurų. „Šiuo metu kalbame, kad LB indėlis į viešuosius finansus būtų arti 300 mln. eurų“, – LRT radijui šią savaitę sakė G. Šimkus.

Anot jo, vien dėl siūlomų Lietuvos banko įstatymo pakeitimų į biudžetą už praėjusius metus būtų pervesta apie 130 mln. eurų pelno įmoka.

„Tai nėra vienintelė LB mokama pelno įmoka į valstybės biudžetą, LB yra nustatęs maksimalias palūkanų normas už valstybės laikomas lėšas LB, tai yra apie 160 mln. eurų už praėjusius metus“, – tikino centrinio banko vadovas.

Pasak G. Šimkaus, skirtingai nei kitų Europos šalių centriniai bankai, LB pastarus dvejus metus veikė pelningai.

Šiuo metu kalbame, kad LB indėlis į viešuosius finansus būtų arti 300 mln. eurų.

„Centrinis bankas veikia ne dėl pelno, pagrindinis centrinio banko tikslas yra kainų stabilumas, bet, vykdydamas šią veiklą, centrinis bankas uždirba tam tikras pajamas“, – pridūrė LB vadovas.

Auginti ekonomiką

Valdantiesiems ieškant papildomų lėšų gynybai ir svarstant kelti tam tikrus mokesčius, G. Šimkus neatmetė, kad teisingai paskirsčius mokestinę naštą, šalies ekonomika galėtų augti sparčiau nei planuota.

„Gynybos finansavimo didinimas gali turėti ir teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikos augimui. Labai svarbu yra finansuoti gynybos išlaidų augimą […], surasti teisingą ir gerą balansą tarp skolintų lėšų – suprantame, tai bus didžioji dalis, – ir tvarių pajamų šaltinių, nes, be abejo, šią infrastruktūrą reikės ir išlaikyti“, – tikino jis.

LB prognozėmis, jei 2026–2030 m. laikotarpiu per metus būtų atliekami 100 mln. eurų vertės Lietuvos gynybos pramonės produkcijos pirkimai, šalies ekonomika galėtų augti labiau, nei dabar prognozuojama.

G. Šimkaus teigimu, gynybą finansuoti reikėtų pirmiausia peržiūrint taikomas mokestines lengvatas, tačiau nekeičiant likusių lengvatų tarifų.

Anksčiau centrinis bankas prognozavo, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs 2,9 proc. 2026-aisiais ir 2027-aisiais numatomas augimas po 3 proc.

Pinigų plovimo grėsmė

Pavojus: „Revolut“ ne visada tinkamai nustatydavo klientų atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius. / Ž. Gedvilos / ELTA nuotr.

LB praneša, kad skyrė 3,5 mln. eurų baudą Jungtinės Karalystės (JK) grupės „Revolut“ Lietuvoje veikiančiai finansų įstaigai „Revolut Bank“. Anot LB, tokia bauda skirta už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus.

Kaip aiškina LB, pažeidimas nustatytas vykdant planinį patikrinimą, kurio metu nustatyta pažeidimų ir trūkumų dalykinių santykių ir sandorių stebėsenos srityje, dėl kurių „Revolut“ ne visada tinkamai nustatydavo klientų atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.

Anot LB, „Revolut Bank“ kreipėsi į Lietuvos banką dėl galimybės sudaryti administracinį susitarimą. Pats „Revolut“ teigia pradedantis nedelsiant šalinti centrinio banko nustatytus trūkumus.

„Siekiame aukščiausių atitikties teisės aktams standartų, bendradarbiavome su Lietuvos banku ir nedelsiant ėmėmės šalinti identifikuotus procedūrinius trūkumus. Ir toliau investuojame, kad turėtume geriausias rinkoje finansinių nusikaltimų kontrolės priemones“, – nurodė bendrovė.

Finansų įstaigos teigimu, LB patikrinimo metu nenustatyta faktinių pinigų plovimo atvejų, o inspektavimo išvados susijusios su esamų vidaus kontrolių tobulinimu.

Įvertinęs, kad „Revolut Bank“ pripažino nustatytus pažeidimus ir savo iniciatyva ėmėsi veiksmų jiems pašalinti, LB priėmė sprendimą sudaryti administracinį susitarimą.

Administracinių susitarimų institutas suteikia galimybę finansų rinkos dalyviams poveikio priemonės taikymo proceso metu kreiptis į LB ir bendromis pastangomis ieškoti kompromisų.

Baudos dydis apskaičiuotas vertinant metines bendrąsias „Revolut“ valdančios „Revolut Holdings Europe“ pajamas, kurios 2023-iaisiais siekė 929 mln. eurų.

Remiantis teisės aktais, už pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo įstatymo pažeidimus numatoma bauda, siekianti iki 10 proc. metinių bendrųjų pajamų – tad paskirta 3,5 mln. eurų bauda sudaro 0,38 proc. banko pajamų.